2020 10 21
Vyriausybė trečiadienį pritarė atnaujintai socialinio draudimo pensijų indeksavimo tvarkai, kuri atveria galimybes kitąmet pensijas didinti 7,17 proc. Tam reikia pakeisti formulę taip, kad nežymus bendrojo vidaus produkto (BVP) smuktelėjimas šiemet netaptų kliuviniu pensijų augimui ir senjorų bei neįgaliųjų skurdo mažinimui, kai kitąmet prognozuojamas darbo užmokesčio fondo augimas.
Skaičiuojama, kad vidutinė senatvės pensija su būtinuoju stažu 2021 metais pasieks 428 eurus, o vidutinė pensija – 404 eurus. Šiuo metu vidutinė senatvės pensija su būtinuoju stažu sudaro 399 eurus, o vidutinė pensija – 377 eurus.
Vyriausybė taip pat pritarė Seime įregistruotoms pataisoms dėl išankstinių pensijų. Jei įstatymas būtų priimtas, tiek būsimi, tiek esami išankstinių pensijų gavėjai gautų didesnes pensijas iki senatvės pensijos amžiaus ir jau sulaukę jo.
Atnaujinta formulė: pensijos neaugtų, jei BVP ir darbo užmokesčio fondas būtų minusiniai
Kiekvienais metais pagal formulę patvirtinamas indeksavimo koeficientas lemia, kiek augs senatvės, netekto darbingumo, invalidumo, našlių ir našlaičių pensijos.
Kaip numatyta Socialinio draudimo pensijų įstatyme, koeficientas apskaičiuojamas išvedus 7 kalendorinių metų darbo užmokesčio fondo vidurkį. Norint apskaičiuoti indeksavimo koeficientą 2021 metams, atsižvelgiama į 2017, 2018 ir 2019 metų darbo užmokesčio fondo pokytį bei prognozes 2020, 2021, 2022 ir 2023 metams.
Būtent remiantis šiais skaičiavimais Vyriausybė ir numatė pensijas kitąmet didinti 7,17 proc.
Tačiau šiuo metu galioja taisyklė, kad pensijos negali būti indeksuojamos, jeigu einamųjų ir po jų sekančių kalendorinių metų BVP augimas arba darbo užmokesčio fondo pokytis yra neigiamas. Tai reiškia, kad nors Lietuva patyrė vieną mažiausių ekonomikos susitraukimų visoje Europos Sąjungoje, o darbo užmokesčio fondas auga, tai vis tiek užkirstų kelią pensijų didinimui, nes vienas iš dviejų rodiklių yra nežymiai neigiamas.
Įvertinus, kad tiek šiemet, tiek kitąmet darbo užmokesčio fondo augimas bus teigiamas, ekonomikos susitraukimas šiais metais dėl COVID-19 menkas, o senatvės pensininkai ir neįgalieji patiria didžiausią skurdo riziką, Vyriausybė pritarė pensijų didinimo formulės atnaujinimui.
Ministrų kabinetas siūlo, kad pensijos nebūtų didinamos tik tais atvejais, kai prastai atrodo abu rodikliai – tiek BVP pokytis, tiek darbo užmokesčio fondo pokytis.
Pensijos augs sparčiau nei vidutinis užmokestis
2020 metais prezidento iniciatyva pradėtas taikyti papildomas indeksavimo koeficiento didinimas. Pagrindinis to tikslas – kad pensijos augtų sparčiau nei darbo užmokestis. Kitais metais pensijas didinant 7,17 proc., o darbo užmokesčiui augant 3,3 proc., šis tikslas bus pasiektas, todėl papildomo indeksavimo siūloma atsisakyti.
Pensijų indeksavimas pradėtas 2018 metais. Lietuvos statistikos departamento skelbiami skurdo rizikos rodikliai, kuriuos apskaičiuojant remtasi 2018 metų pajamomis, parodė, kad skurdas tarp senjorų sumažėjo labiausiai – 6,1 proc. punkto.
Didesnės išankstinės pensijos
Vyriausybė trečiadienį taip pat pritarė Seimo iniciatyvai dėl Socialinio draudimo pensijų įstatymo pataisų, kuriomis gerinama situacija pasirinkusiems išankstinę pensiją.
Įprasta, kad jeigu žmogus išeina į pensiją anksčiau, jis gauna šiek tiek mažesnę išmoką nei būtų mokama išėjus į pensiją, kai sulaukiama pensinio amžiaus.
Taip daroma dėl to, kad sistema būtų teisinga ir palanki skirtingus sprendimus priimantiems, bet panašias ar vienodas įmokas mokėjusiems asmenims. Tarkime, jeigu lygintume du vienodo amžiaus ir pajamų asmenis, kurių vienas nutaria išeiti į išankstinę pensiją, o kitas – ne, tai natūraliai pamatytume, jog į išankstinę pensiją išėjusio asmens bendras pensijos mokėjimo laikas prasitęsia, nors abiejų asmenų sumokėtos įmokos yra vienodos.
Kiek konkrečiai išankstinė pensija ir vėliau senatvės pensija bus mažesnės, priklauso nuo to, kiek anksti priimamas toks sprendimas, bei nuo įstatyme numatyto sumažinimo procento.
Pavyzdžiui, šiuo metu išėjus į pensiją anksčiau, išmoka už kiekvieną mėnesį, kuris liko iki pensinio amžiaus, mažinama 0,4 proc. Jeigu žmogus į išankstinę pensiją išeina 30 mėnesių anksčiau, jis gaus 12 proc. (0,4×30) mažesnę pensiją nei gautų įprastai: tai yra, įprastai gautų 400 eurų pensiją, bet gaus 352 eurus. Tokiu pat procentu mažesnė pensija išlieka ir asmeniui sulaukus pensinio amžiaus, nors ilgainiui pensijos didėja dėl indeksavimo.
Seime pasiūlyta šį procentą sumažinti iki 0,32 proc. ir Vyriausybė tam pritaria. Tai reikštų, kad į išankstinę pensiją išėjęs asmuo iki pensijos amžiaus ir vėliau gautų didesnes išmokas.
Pavyzdžiui, į pensiją 30 mėnesių anksčiau išėjęs asmuo gautų nebe 12 proc., o 9,6 proc. mažesnę pensiją. Taigi, jeigu asmeniui normaliai priklausytų 400 eurų pensija, dėl jos paankstinimo išmoka mažėtų iki 361,6 eurų per mėnesį, o ne iki 352 eurų.
Mažesnis procentas būtų taikomas tiek išankstinei, tiek senatvės pensijai. Pagal geresnes sąlygas būtų perskaičiuotos ir iki 2021 metų paskirtos išankstinės pensijos bei našlaičio pensijos, apskaičiuotos pagal mirusiojo išankstinės pensijos dydį.
Pasirinkti išankstinę pensiją galima, jeigu iki pensinio amžiaus liko ne daugiau kaip 5 metai, o sulaukus pensinio amžiaus žmogus turės būtinąjį stažą senatvės pensijai.
2021 metais pensinis amžius moterims bus 63 metai ir 4 mėnesiai, o vyrams – 64 metai ir 2 mėnesiai, būtinasis stažas abiem lytims – 32 metai, tačiau ilgainiui pasieks 35 metus. Taip pat išankstinės pensijos gavėjas negali gauti kitų socialinio draudimo, valstybinių, šalpos pensijų ar kitoje užsienio šalyje mokamų pensijų.
2020 m. liepos mėn. duomenimis, išankstinę pensiją Lietuvoje gavo apie 5,5 tūkst. gavėjų. Iš viso šalyje yra apie 615 tūkst. senatvės ir 172 tūkst. netekto darbingumo, invalidumo pensininkų.
