Liepos 4 d. Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto (SRDK) pirmininkas Justas Džiugelis susitiko su Lošimų priežiūros tarnybos (LPT) prie Finansų ministerijos atstovais. Susitikimo metu buvo aptarti Probleminio lošimo prevencijos plano atnaujinimas ir jo įgyvendinimo finansavimo didinimas, geresnis rinkos duomenų surinkimas ir apdorojimas, siekiant ilgalaikės politikos suformavimo, aktyvesnė kova su nelegalių lošimų paslaugų teikimu.
Pasak SRDK pirmininko, legalios azartinių žaidimų paslaugų pardavimo paslaugos per pastaruosius nepilnus 10 metų labai išaugo – nuo 710 mln. eurų 2015 m. iki 2097,4 mln. eurų 2023 m. Labiausiai išaugo A kategorijos nuotoliniai lošimai – nuo 0 proc. rinkos dalies 2015 m. iki 48 proc. rinkos 2022 m. Visas nuotolinių azartinių lošimų verslas nuo legalizavimo 2016 m. išaugo 5,5 kartus.
„Labai sparti lošimų rinkos plėtra ir jos sandaros pokyčiai pastaruoju metu, lošimo paslaugų vartojimo ir reguliavimo problematika šiuo metu yra labai aktuali ir reikalauja tinkamo valstybės institucijų dėmesio bei adekvačių veiksmų. Todėl šiandien ir įvyko pasitarimas su LPT atstovais, kas yra vienas iš SRDK atliekamos situacijos analizės veiksmų, siekiant tiksliai ir objektyviai suprasti lošimų socialinių pasekmių mastą, priežastis ir pasekmes“, – sako J. Džiugelis.
Ši problematika jaudina ir visuomenę, nes probleminio ir patologinio lošimo pasekmės gali būti labai liūdnos. Tai dar kartą parodė vienos iš žurnalistų komandų šiomis dienomis paviešinto tyrimo liudininkų istorijos.
Susitikime su LPT buvo diskutuojama, kaip gerinti probleminio lošimo prevenciją. Probleminio lošimo prevencijos priemonių įgyvendinimo planas buvo sukurtas 2019 m., nuo to laiko neperžiūrėtas, o tuo metu rinkoje įvyko esminiai pokyčiai.
Todėl SRDK pirmininkas J. Džiugelis, Finansų ministerija, Sveikatos apsaugos ministerija ketina įpareigoti LPT suburti ekspertinę darbo grupę ir inicijuoti minėto plano atnaujinimą, probleminio lošimo prevencijai skiriant ženkliai didesnį finansavimą. Dabartinis metinis apie 50 000 eurų finansavimas yra nesulyginamas su lošimo paslaugų reklamai skiriamomis lėšomis.
„Aš esu informavimo, edukavimo, ugdymo šalininkas. Tai ilgas, nelengvas, bet tvarių rezultatų pasiekiantis procesas. Draudimų ir ribojimų kelias yra neperspektyvus ir menkai efektyvus, ką parodė ir lošimų reguliavimas šalyje. Reikia atkreipti dėmesį, kad paskutinių Seimo kadencijų metu Loterijų ir Lošimų įstatymai buvo keičiami 18 kartų (Loterijų įstatymas – tris kartus ir Azartinių lošimų įstatymas – 15 kartų), neskaičiuojant Seime atmestų ar dar procese esančių reguliacinių iniciatyvų bei reglamentavimo priemonių poįstatyminiais aktais. Absoliuti dauguma pakeitimų buvo susiję su ribojimais. Ir koks efektas? Rinka augo kartais, galimai didėjo ir probleminio lošimo mastas. Mes čia net nekalbame apie nelegalią rinką ir su ja susijusias problemas. Todėl reguliavimas turi remtis patikimais duomenimis, išmania analize ir prognozavimu, ilgalaike aiškia politika, rimta probleminio lošimo prevencija ir kokybiškomis paslaugomis gydant priklausomybes“, – teigia J. Džiugelis.
