Istoriniuose Kauno pašto rūmuose atidarydama parodą apie modernizmą premjerė Ingrida Šimonytė sakė, kad labai svarbu, jog istorinės reikšmės pastatai rastų būdą pasakoti savo istoriją ir toliau ją kurtų.
Tarpukario modernizmo emblema laikomuose Kauno centrinio pašto rūmuose šeštadienį atidaryta viena iš Kauno – Europos kultūros sostinės parodų „Modernizmas ateičiai 360/365“.
„Labai svarbu, kad tokie išskirtinės istorinės vertės pastatai atrastų tinkamą būdą pasakoti savo ir mūsų šalies istoriją, o kartu gyvuoti toliau, kurdami naujus naratyvus tarp savo sienų“, – kalbėjo I. Šimonytė.
„Svarbu, kad jie nebūtų užmiršti ar taptų nereikalingi. Juoba, kad mums šiandien ne visada paprasta rasti autentišką santykį su XX amžiumi, kuriame būta ir neabejotinai vertingų kūrybinių impulsų, bet ir labai skaudžių netekčių“, – sakė ji.
Premjerė tvirtino, kad tarptautinė paroda „Modernizmas ateičiai 360/365“ yra simboliškas kvietimas sujungti praeitį ir dabartį su ateitimi, įvertinti praėjusio amžiaus palikimą bei atrasti kūrybiškus sprendimus, kurie pratęstų šių pastatų istorijas.
„Aš į tai žiūriu kaip į kvietimą miestui ir jo gyventojams bei svečiams susirašinėti tarsi laiškais ir megzti prasmingą pokalbį bei stiprinti tarpusavio ryšį“, – sakė I. Šimonytė.
Kultūros ministras Simonas Kairys teigė, kad prieš 90 metų atidarytiems Kauno centrinio pašto rūmams šie metai bus išskirtiniai, nes jie pereis į Kultūros ministerijos rankas, išgryninta jų ateities vizija.
„Naują gyvybę šiam pastatui suteiks ir šiandien atidaroma paroda“, – sakė jis.
„Artėja sprendimas dėl Kauno modernizmo architektūros įtraukimo į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą. Būtent čia galėtų būti puiki vieta įtvirtinti žaliojo kurso vertybėms ir plėtoti bauhauzo idėjas, parodant, kad kultūra gali daugiau ir plačiau“, – tvirtino ministras.
Buvę Kauno centrinio pašto rūmai atidaryti 1932 metais. Juos kūrė architektas Feliksas Vizbaras. Šie rūmai laikomi išskirtinės istorinės ir kultūrinės vertės kultūros paveldo objektu, reprezentuojančiu Kauno modernizmo architektūrą. Lapkritį Vyriausybės sprendimu rūmai traukti į Valstybinės reikšmės istorijos, archeologijos ir kultūros objektų sąrašą.
Pastate buvo įsikūręs Kauno centrinis paštas, tačiau prieš kelerius metus Lietuvos paštas buvo nusprendęs jį parduoti kaip nereikalingą jo poreikiams ir neturėdamas lėšų tvarkyti apleistą statinį. Vyriausybė nutarė, kad Kauno pašto rūmus turi perimti Kultūros ministerija.
Pernai vasarą atlikta galimybių studija numato kelis pašto pritaikymo scenarijus, pagrindinė rekomendacija – išpirkus pastatą jame įsteigti daugiafunkcį Architektūros centrą, vykdantį ir muziejinę veiklą.
Šeštadienį atidarytoje Kauno architektūros ir jos konteksto svarbą atskleidžiančioje tarptautinėje parodoje „Modernizmas ateičiai 360/365“ daugiau kaip 20 menininkų ir architektų iš penkių šalių pasakoja apie modernizmo paveldo likimą šiuolaikiniuose Europos miestuose, tarp jų ir Kaune.
„Pasitelkdami įvairias menines formas, kūrėjai pristato modernizmą kaip reiškinį ir ieškodami kultūrinių nuorodų, interpretuoja ir šiuolaikiškai atskleidžia pastatų istorijas, estetinius sprendimus ir politinius kontekstus. Parodoje šie mikropasakojimai siejami su asmenybėmis (architektais, statytojais, gyventojais), jų kasdienybe ir likimais“, – apie parodą kalbėjo jos kuratorė Viltė Migonytė-Petrulienė.
BNS, Lietuvos naujienų skyrius
