Kauno kavinėje „Bundu“ vyko Diskusija „Karštis praeina. Blogas miesto planavimas lieka?“ su Kauno technologijos universiteto Statybos ir architektūros fakulteto mokslininke prof. Dr. Jūrate Kamičaityte ir klimato politikos doktorante, Lietuvos žaliųjų partijos pirmininke – Ieva Budraite. Diskusijos metu buvo aptariama kaip Kaunas nėra prisitaikęs prie stiprių karščio bangų ir kaip tai būtų galima pakeisti.
Vestina Kviecinskaitė
Šią vasarą karščio bangos iš tikrųjų yra negailestingos. Per pastarąsias savaites, temperatūra siekė virš 30 laipsnių ir gyvavo ištisas dienas. Nors didmiesčiai turėtų būti pasirengia sutikti tokio lygmens karščius, dažnas pastebėjimas, jog tai nėra tiesa.
„Aš užvakar, ar kada čia, sėdėjau autobuse ir jis šildė. Autobuse buvo pajungtas šildymas kai lauke buvo 33 šilumos. Tai aš nuėjau ir paklausiau vairuotojo kodėl taip yra, o jis man atsakė kad viskas yra automatizuota.“ Sakė vienas iš diskusijoje dalyvavusių asmenų.
Dėl globalinio atšilimo, Lietuvos vasaros virs karštėja ir karštės, todėl miestų pasirengimas darosi vis būtinesnis.
„Mano tėvai jau turėjo ir kondicionierių nusipirki, nes jau nebeįmanoma išgyventi be jo antram aukšte.“ Sakė diskusijos moderatorė, sociologė ir Lietuvos žaliųjų partijos vicepirmininkė – Dr. Inga Popovaitė
Vienas iš globalinio atšilimo padarinių – karščio salos. Karščio salos, tai toks reiškinys, kada tam tikrame regione vidutinė temperatūra yra aukštesnė nei aplinkinėse vietovėse. Kadangi orai vis darosi karštesni, su jais atsiranda ir daugiau karščio salų.
„Karščio salos, na mes jų specialiai nekūrėme, bet jos yra. O jos yra dėl to, kad klimatas neišvengiamai šiltėja – su mūsų pagalba ar be mūsų pagalbos – karštėja. Dėl daug medžiagų, dėl, sakykime, dėl tų medžiagų fizinių savybių, dėl pačio klimato veiksnių, susideda viskas į vieną vietą ir mes turime karščio salą. Neturime žardinių, neturime pavėsio, turim per daug kietų paviršių ir beveik nėra minkštų paviršių ir tuomet atsiranda tokia švisula.“ Sakė Prof. Dr. Jūratė Kamičaitytė.
Pasak Prof. Dr. Jūratės Kamičaitytės, Lietuvoje karščio salos dar nėra stipriai vyraujantis reiškinys. Tačiau klimatui virs šiltėjant, jau reikėtų pagalvoti ką būtų galima su jomis daryti. Vienas iš sprendimų – vėsos salos.
Vėsos salos yra tam tikros vėsesnės vietos. Pavyzdžiui, Kauno mieste, netoliese Eigulių ar miesto centro, tai yra parkai, fontanai, medžių paunksnės, kur temperatūra gali būti iki kelių laipsnių žemesnė nei atvirose saulėtose gatvėse.
„Tai vėsos salos yra tikslingai sukurtos salos miestuose, kurios yra žalioji sistemos dalis, kur praktiškai yra modeliuojama visi parametrai, tiek, sakykime, vandens telkinių išdėstymas, tiek dydis, tiek medžių rūšių sudėtis ir jų formavimas. Ir tai yra tiesiog lyg parkas, pagal tam tikrus parametrinius planus ir jisai praktiškai keičia klimatą. Tai tos vėsos salos yra aktualios didmiesčiams, ypač Europos didmiesčiams, ir jeigu mes dar visas tas salas sujungiam į vientisą tinklą, tada turim žalią infrastruktūrą, kuri yra labai vertinga. Tikra pagalba miestui.“ Sakė Prof. Dr. Jūratė Kamičaitytė.
Nors Kauno situacija su karščio salomis dar nėra tokia didelė problema palyginus su didmiesčiu kaip Paryžius, vis dėlto Kaune jau egzistuoja vietų, kuriuose yra sunku rasti vieta atsivėsinimui.
„Nepriklausomybės ta pati aikštė yra labai didelė, atvira, jokio pavėsio neturinti erdvė, tai tiesiog kepi. Nu gerai, fotoniukai yra, bent kažkoks sprendimas, bet ir ta pati rotušė, kuri yra atnaujinta ir irgi yra didelė erdvė, kur vien betonas ir nėra pavėsių.“ Sakė vienas iš klausytojų.
Pasak Prof. Dr. Jūratės Kamičaitytės, Kaunas dar vis egzistuoja geroje situacijoje, tačiau keliaujant arčiau miesto centro, pastatų ir kietųjų paviršių tankumas didėja. Todėl tokios vietovės, kaip nepriklausomybės aikštė ir Rotušė, sukuria nemalones karščio salas.
