2021 03 12
Šiandien vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė dalyvavo neformalioje Europos Sąjungos (ES) vidaus reikalų ministrų vaizdo konferencijoje. Susitikimo metu buvo aptarta direktyva dėl ypatingos svarbos objektų atsparumo, Migracijos ir prieglobsčio paktas bei neteisėti Rusijos Federacijos veiksmai prieš Lietuvos teisėjus ir prokurorus.
2019 m. atliktas galiojančios Europos kritinės infrastruktūros direktyvos įgyvendinimo vertinimas atskleidė, kad dabartinė ES teisinė bazė ir valstybių narių nacionalinės praktikos nepakankamai atliepia kintančias grėsmes ir tarpusavio priklausomybę įvairiuose sektoriuose. Todėl pernai gruodžio mėnesį Europos Komisija pateikė teisėkūros pasiūlymą, kuriuo siūloma išplėsti ypatingos svarbos infrastruktūros objektų direktyvos taikymo sritį, labiau harmonizuoti ES valstybėse narėse taikomą praktiką bei priemones. Europos Komisija siūlo sutelkti dėmesį ir pastangas į šios infrastruktūros atsparumo stiprinimą, o ne vien fizinę apsaugą. Šiuo pasiūlymu siekiama didinti ES saugumo lygį, geriau apsaugoti piliečius, jų turtą bei ekonominę veiklą.
„Sutinkame, kad šiuo metu galiojanti direktyva nebeatitinka šiandien kylančių iššūkių ir šiuolaikinių grėsmių, tokių kaip hibridinės atakos, terorizmas ar pandemijos. Todėl pasiūlymas, apimantis daug platesnį sektorių spektrą, yra savalaikis ir sveikintinas“, – kalbėjo vidaus reikalų ministrė A. Bilotaitė.
Nuotolinės konferencijos metu pirmininkaujanti Portugalija pateikė informaciją apie pažangą nagrinėjant naująjį Migracijos ir prieglobsčio paktą sudarančias iniciatyvas. ES vidaus reikalų ministrai daug dėmesio skyrė ES grąžinimo ir readmisijos politikai. Šių metų vasario 10 d. Europos Komisija priėmė komunikatą ir ataskaitą dėl bendradarbiavimo su trečiosiomis šalimis stiprinimo readmisijos srityje.. Tam, kad paskatinti trečiąsias šalis geriau vykdyti savo įsipareigojimus pagal tarptautinę teisę priimti atgal savo piliečius, siūloma naudoti įvairias su vizomis susijusias priemones, pavyzdžiui, vizų mokesčių sumažinimą ar padidinimą, daugkartinių vizų galiojimo termino sutrumpinimą ar prailginimą.
„Labai svarbu, kad atliktas darbas neliktų popieriuje. Pritartina, kad reikėtų kuo greičiau atsirinkti pačias aktualiausias trečiąsias šalis, kurių atžvilgiu turėtų būti taikomos vizų politikos priemonės ir kiti svertai, kurie padėtų pasiekti efektyvesnį bendradarbiavimą readmisijos srityje. Lietuva laikosi nuomonės, kad atrenkant šalis, reikia labiausiai sutelkti dėmesį į tas, kurių bendradarbiavimo kokybiniai ir kiekybiniai rodikliai yra blogiausi, ypač tas, kurios nepriima priverstinių grąžinimų arba kurių piliečių neįvykdytų grąžinimo sprendimų skaičius yra didžiausias“, – kalbėjo vidaus reikalų ministrė.
Lietuvos prašymu į susitikimo darbotvarkę buvo įtrauktas papildomas klausimas dėl Rusijos Federacijos veiksmų prieš Lietuvos teisėjus ir prokurorus, susijusius su Sausio 13-osios byla. Lietuva informavo ES vidaus reikalų ministrus ir Europos Komisiją apie pastaruosius įvykius, susijusius su politiškai motyvuotu Lietuvos teisėjų, atlikusių savo konstitucinę pareigą, persekiojimu.
Siekiant užkirsti kelią tam, kad Rusijos Federacija ar bet kuri kita šalis ateityje naudotų Interpol paieškas neteisėtam ir politiškai motyvuotam persekiojimui, Lietuva prašo Europos Komisijos atlikti analizę, koks yra teisinis reglamentavimas ir praktika ES valstybėse narėse ir siūlo ieškoti bendro ES sprendimo šiuo klausimu.
Pernai gruodį viešai paskelbus, kad Rusija iškėlė baudžiamąsias bylas trims Lietuvos teisėjams ir paskelbė jų tarptautinę paiešką, Lietuva nedelsiant kreipėsi Interpolo generalinį sekretorių ir ES bei Šengeno Asocijuotų valstybių vidaus reikalų ministrus. Kreipimesi vidaus reikalų ministrė prašė atmesti bet kokius Rusijos Federacijos prašymus inicijuoti tarptautines paieškas prieš Lietuvos teisėjus ir kitus Sausio 13-osios byloje dalyvavusius pareigūnus. Tokie prašymai yra politiškai motyvuoti ir todėl nepatenka į Interpolo mandatą.
