Ekonomikos ir inovacijų ministerija Seimo pavasario sesijai teikia teisinių iniciatyvų, kuriomis ketinama paspartinti inovacijų ir startuolių ekosistemos plėtrą šalyje. Taip pat teikiami pasiūlymai suteikti daugiau laisvių kuriant verslą – ne tik įteisinti įmonių pavadinimus anglų kalba, bet ir leisti verslą registruoti virtualiai. Seimui ministerija taip pat teikia siūlymą sudaryti galimybes į Lietuvą lengviau perkelti trečiųjų šalių įmonių darbuotojus.
„Mūsų tikslas yra aukštą pridėtinę vertę kurianti ekonomika, kuri suteikia daugiau galimybių valstybei augti ir žmonėms užsidirbti. Tam, kad neįstrigtumėm vidutinių pajamų spąstuose, turime kurti sąlygas realiems pokyčiams. Todėl imsimės inovacijų politikos transformacijos ir stiprinsime inovacijų ekosistemą, nes būtent progresyvus verslas turi didžiulį ateities potencialą. Tai ilgalaikis tikslas, tačiau vienas pirmųjų žingsnių būtų stiprios inovacijų agentūros įkūrimas“, – sako ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.
Pasak ministrės, šiandien didelė dalis verslo veikia globalioje rinkoje, todėl taip pat siekiama pašalinti vis dar egzistuojančias dirbtines kliūtis. Jei būtų pritarta ministerijos pasiūlymams, Lietuva pagaliau priartėtų prie kitų Europos Sąjungos valstybių standarto, kuris seniai leidžia įmonių pavadinimų registraciją lotyniškais rašmenimis, taip pat taptų viena pirmųjų šalių pasaulyje, suteikiančių galimybę steigti įmonę virtualiai bet kuriame pasaulio taške. Konkuruojant globalioje rinkoje dėl talentų ir tarptautinių investicijų taip pat labai svarbu sudaryti paprastesnes sąlygas investuotojams perkelti į mūsų šalį savo darbuotojus.
Seimui tekiami Technologijų ir inovacijų įstatymo pakeitimai sudarys sąlygas kurti vintisą ir nuoseklią inovacinės veiklos skatinimo sistemą bei užtikrinti efektyvią inovacijų ekosistemos plėtrą. Vienas esminių keičiamo įststymo tikslų – įkurti inovacijų egentūrą, kuri įgyvendins ir administruos visas pagrindines inovacinės veiklos skatinimo priemones. Įstatymo pakeitimai taip pat prisidės prie startuolių ekosistemos plėtros ir pagerins jų finansavimo galimybes, taip pat paskatins mokslo ir verslo partnerystę, inicijuojant naujas mokslo ir inovacijų programas. Tikimasi, kad šie teisės akto pakeitimai taip pat didins inovacijų paklausą, ypač per inovatyvių viešųjų pirkimų vykdymą, kai viešasis sektorius įvairiems uždaviniams įgyvendinti pasitelks inovatyvius sprendimus.
Ministerija teikia Civilinio kodekso bei Valstybinės kalbos įstatymo pakeitimus, kuriais visų šalyje registruojamų įmonių pavadinimai galėtų būti sudaromi užsienio kalba lotynų kalbos abėcėlės raidėmis. Dabar tokią teisę turi tik tarptautinės įmonės ir organizacijos, tačiau pavadinimai užsienio kalba labai aktualūs eksportuojančioms įmonėms, taip pat startuoliams. Šiandien sudarant bendrovių pavadinimus lotyniškus rašmenis leidžiama naudoti kone visose, tai yra 21-oje iš 27 ES narių, tarp jų kaimyninėse Latvijoje, Estijoje, taip pat Danijoje, Suomijoje, Švedijoje, Vokietijoje. Skaičiuojama, kad iki 2020 metų dėl galiojančių reikalavimų buvo atmetama net 10 proc. teikiamų registruoti įmonių pavadinimų, todėl įmonės priverstos registruotis užsienyje – taip mūsų valstybė praranda mokesčius, ekonominį potencialą.
Civilinio kodekso pakeitimais norima įteisinti virtualią buveinę ir suteikti galimybę steigti įmones, kurios neturėtų fizinio patalpų adreso, o visą komunikaciją su valstybės institucijomis ir kitais asmenimis vykdytų tik virtualioje erdvėje. Šiuo metu steigiamos įmonės buveinė yra nustatoma pagal patalpų adresą, todėl dažnai įmonės registruojamos butuose arba ieškoma tarpininkų, galinčių suteikti patalpų adresą. Įteisinusi virtualią buveinę Lietuva taptų viena pirmųjų šalių pasaulyje, suteikiančių galimybę steigti įmonę bet kuriame pasaulio taške elektroniniu būdu.
Ministerijos parengtos Investicijų, Užimtumo ir Užsieniečių teisinės padėties įstatymų pataisos leis investuotojams paprasčiau į Lietuvą perkelti savo darbuotojus. Numatoma, kad dėl leidimo laikinai gyventi galėtų kreiptis visi perkeliami įmonės ar įmonių grupės darbuotojai, taip pat būtų sudaryta galimybė tokiems darbuotojams atvykti į Lietuvą kartu su šeimos nariais. Šiomis pataisomis galėtų pasinaudoti tos bendrovės, kurios įsipareigotų investuoti Lietuvoje, sukurtų naujų darbo vietų ir mokėtų atitinkamą darbo užmokestį. VšĮ „Investuok Lietuvoje“ duomenimis, šiuo metu daugiau kaip 60 įmonių vien iš Baltarusijos perkelia arba svarsto perkelti savo veiklą į Lietuvą.
Civilinio kodekso pakeitimais norima įteisinti virtualią buveinę ir suteikti galimybę steigti įmones, kurios neturėtų fizinio patalpų adreso, o visą komunikaciją su valstybės institucijomis ir kitais asmenimis vykdytų tik virtualioje erdvėje. Šiuo metu steigiamos įmonės buveinė yra nustatoma pagal patalpų adresą, todėl dažnai įmonės registruojamos butuose arba ieškoma tarpininkų, galinčių suteikti patalpų adresą. Įteisinusi virtualią buveinę Lietuva taptų viena pirmųjų šalių pasaulyje, suteikiančių galimybę steigti įmonę bet kuriame pasaulio taške elektroniniu būdu.
Ministerijos parengtos Investicijų, Užimtumo ir Užsieniečių teisinės padėties įstatymų pataisos leis investuotojams paprasčiau į Lietuvą perkelti savo darbuotojus. Numatoma, kad dėl leidimo laikinai gyventi galėtų kreiptis visi perkeliami įmonės ar įmonių grupės darbuotojai, taip pat būtų sudaryta galimybė tokiems darbuotojams atvykti į Lietuvą kartu su šeimos nariais. Šiomis pataisomis galėtų pasinaudoti tos bendrovės, kurios įsipareigotų investuoti Lietuvoje, sukurtų naujų darbo vietų ir mokėtų atitinkamą darbo užmokestį. VšĮ „Investuok Lietuvoje“ duomenimis, šiuo metu daugiau kaip 60 įmonių vien iš Baltarusijos perkelia arba svarsto perkelti savo veiklą į Lietuvą.
Tarp Ekonomikos ir inovacijų ministerijos teikiamų teisinių iniciatyvų taip pat yra Atvirųjų duomenų direktyvos nuostatų perkėlimas į Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymą. Po pakeitimų duomenis atviru formatu turės skelbti ne tik viešojo sektoriaus institucijos, valstybės ir savivaldybių įmonės, bet ir įmonės (akcinės bendrovės ir uždarosios akcinės bendrovės), kurių akcininkė yra valstybė ar savivaldybė.
Be to, visuomenei ir verslui bus nemokamai prieinami ir tam tikrų kategorijų didelės vertės duomenų rinkiniai, pvz.: statistikos, bendrovių ir jų valdymo nuosavybės teise, judumo, meteorologinių duomenų, žemės stebėjimo ir aplinkos bei kt.
