Prigijęs darbas nuotoliu vertinamas nevienareikšmiškai: kol vieniems darbuotojams tai yra privalumas, darbdaviams – nemenkas iššūkis. Personalo specialistė primena, kokiais atvejais darbuotojas gali paprašyti dirbti nuotoliu ir dėl kokių priežasčių darbdaviai gali jų prašymo nepatvirtinti, rašoma pranešime žiniasklaidai.
„Galimybė dirbti nuotoliu Lietuvoje yra įteisinta Darbo kodeksu (DK), tačiau nemažai žmonių nežino, kad ši nuostata nėra taikoma visiems. Pagal DK, darbdaviai privalo užtikrinti galimybę dirbti nuotoliu nėščiosioms, neseniai pagimdžiusioms arba krūtimi maitinančioms darbuotojoms. Taip pat darbas nuotoliu turi būti suteikiamas darbuotojams, auginantiems vaiką iki 8 metų, vienišiems tėvams, auginantiems vaiką iki 14 metų ar vaiką su negalia iki 18 metų”, – vardija Vilma Gajevskaja, „Bitė Lietuva” talentų pritraukimo ir atrankos komandos vadovė.
Taip pat dirbti nuotoliu turi teisę darbuotojai dėl sveikatos būklės, neįgalumo ar būtinybės slaugyti šeimos narį ar kitą kartu gyvenantį žmogų. Tokiu atveju būtina kartu su prašymu darbdaviui pateikti sveikatos priežiūros įstaigos pažymą.
„Atsiradus poreikiui dirbti nuotoliu, visada rekomenduojama pradėti nuo pokalbio. Darbuotojas turi aiškiai įvardinti priežastis, kodėl norėtų keisti darbo pobūdį. Pavyzdžiui, jei pirmuosius nėštumo mėnesius darbuotoja prastai jaučiasi ir norėtų dažniau dirbti namuose, o ne biure, kol ji nepraneš apie savo nėštumą darbdaviui, jam tikrai gali kilti klausimų dėl tokio poreikio būtinybės”, – sako V. Gajevskaja.
Vis dėlto, galimybė dirbti nuotoliu taip pat nėra absoliuti: jei darbuotojo pageidaujamam nuotoliniam darbui užtikrinti reikia per didelių sąnaudų, prašymas gali būti ir atmestas. Kaip pastebi pašnekovė, ne visų profesijų atstovai gali dirbti nuotoliu, tad galimybės priklauso ir nuo konkretaus darbo ypatumų.
Svarbiausia – tinkamai susitarti
Kiek galima dirbti nuotoliu, darbo kodeksas neapibrėžia, tad laiko trukmė yra darbdavio ir darbuotojo susitarimo reikalas.
„Išties, galima tartis tiek dėl viso darbo laiko, tiek dėl jo dalies. Pavyzdžiui, galima susitarti, kad darbuotojas nuotoliu dirbs tik porą dienų per savaitę, o likusį laiką – biure. Šiuo atveju tiek vienai, tiek kitai pusei gali prireikti lankstumo. Darbuotojas turėtų užtikrinti, kad dirbdamas nuotoliu pasieks jam keliamų tikslų bei rezultatų, tuo tarpu darbdavio atsakomybė – pasitikėti darbuotoju ir suteikti jam veiksmų bei sprendimų laisvę”, – pasakoja „Bitė Lietuva” talentų pritraukimo ir atrankos komandos vadovė, kurios darbovietėje nustatytas 1 savaitės darbostogų terminas.
Pasak jos, įprastai įmonėse yra parengiamos darbo nuotoliu tvarkos bei taisyklės. Jose galima nustatyti reikalavimus nuotolinei darbo vietai, jos saugumui, kaip naudojamos darbo priemonės, užtikrinamas duomenų saugumas, darbuotojo patiriamų išlaidų kompensavimas ir pan.
„Nors kartais gali pasirodyti, kad nuotolinio darbo tvarka yra perteklinė, juk tęsiame savo darbus įprastai, tik kitoje vietoje, vis dėlto, ji padeda apsaugoti tiek darbdavio, tiek darbuotojo teises bei išvengti galimų ginčų ateityje. Tarkim, gali kilti dilema, ar darbdavys turėtų kompensuoti darbuotojo patiriamas išlaidas internetui ar telefono ryšiui dirbant namuose”, – sako V. Gajevskaja.
Kai įmonės kultūrą gesina darbas nuotoliu
Viena iš dažnesnių kritikos strėlių nuotoliniam darbui – daroma įtaka vidinei įmonės kultūrai bei efektyviam bendradarbiavimui. Pasak V. Gajevskajos, darbdavių noras, kad darbuotojai dirbtų dažniau biure nebūtinai yra mikrovadybos požymis.
„Jei įmonėje labai svarbus komandinis darbas, ne visada dirbant nuotoliu gali pavykti užtikrinti gerus rezultatus. Ypač jei komandos nariai neturi atradę efektyvaus bendravimo modelio, kaip sklandžiai dalintis informacija, spręsti „čia ir dabar” kylančius klausimus, nuotolinis darbas gali kelti papildomų iššūkių. Pati pastebiu ir iš savo patirties, kad kartais dalis klausimų išsprendžiama greičiau, kai kolegos bendrauja gyvai”, – dalinasi personalo specialistė.
Tuo tarpu derinantiems nuotolinį darbą su darbu biure V. Gajevskaja pataria atrasti tinkamą balansą – susiplanuoti ne tik darbo principus, kurios užduotys turėtų būti atliekamos biure, o kurios – dirbant namuose ar kitoje vietoje, bet ir bendravimo taisykles su kolegomis.
„Rekomenduojama dirbant nuotoliu laikytis panašaus darbo režimo – pradėti darbą įprastu laiku, pasiplanuoti pietų pertrauką. Jei tenka ilgiau palikti darbo vietą, pavyzdžiui, dienos metu nuvežti vaikus į būrelį ar baigti darbo dieną anksčiau dėl kitų priežasčių, reikėtų apie tai įspėti kolegas, kurie gali jūsų pasigesti. Jei dirbdami biure iš jo neišeiname nieko niekam nepasakę, taip pat elgtis reikėtų ir dirbant nuotoliu”, – pataria ji.
