Praėjusią savaitę pasirodė informacija, kad Centrinė pirkimų organizacija sėkmingai įvykdė konsoliduotą vieno vaisto pirkimą išsyk keturioms gydymo įstaigoms. Nors ligoninės liko patenkintos paslauga, o valstybės biudžete sutaupyta 80 tūkst eurų lėšų, LR Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) teigia, jog yra nepasiruošusi plėsti tokių pirkimų galimybes. Kyla klausimas, ar SAM nėra suinteresuota ekonomiškesniu nacionalinės sveikatos sistemos ir gydymo įstaigų darbo organizavimu? O gal yra gilesnių priežasčių, lemiančių, kad SAM kratosi lyderystės ieškant sprendimų vaistų kainoms mažinti?
„Konsoliduoto vaistų pirkimo privalumai akivaizdūs – vaistai ligonines pasiekia ženkliai greičiau, nes išvengiama konkursų, kurie trunka tris-keturis mėnesius, o taip pat sutaupomos lėšos, skirtos konkursams organizuoti. Metai iš metų medikamentų sąrašai beveik nesikeičia, ligoninės pageidautų sąrašą papildyti nebent smulkia technika (švirkštais, lašelinėmis ir pan.). Esant papildomo užsakymo poreikiui, per Centrinę pirkimų organizaciją sąrašą galima pakoreguoti labai operatyviai. Taigi tai iš ligoninių tikrai nereikalauja perteklinių laiko ar pastangų kaštų“ – teigia Nusipelnęs Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojas, gydytojas Gediminas Rimdeika.
Viena iš priemonių vaistų kainų mažinimui galėtų būti centralizuoto vaistų pirkimo valstybinėms sveikatos priežiūros įstaigoms plėtra, ar net bendradarbiavimas vykdant pirkimus su kitomis valstybėmis, tačiau panašu, kad SAM tokios alternatyvos nepriimtinos. Sveikatos apsaugos viceministrė apgailestauja, kad ministerija nėra pasiruošusi vykdyti centralizuotų pirkimų dėl organizacinio darbo krūvio, jo kratosi ir Centrinė perkančioji organizacija, teigdama, kad nėra sandėlis ar apklausų centras, besirūpinantis, kam, kiek ir kokių vaistų reikia.
„Pasiteisinimas dėl logistikos ir kitų panašių argumentų pasitelkimas skamba daugiau nei primityviai – įsidiegti elementarią prekių (šiuo atveju – vaistų) užsakymo ir sandėlio valdymo programą yra poros dienų klausimas. Tiek smulkieji, tiek stambieji prekybininkai jomis sėkmingai naudojasi. Kodėl to paties sprendimo negali pritaikyti ministerija?“ – svarsto Lietuvos žaliųjų partijos pirmininkas Remigijus Lapinskas. Iki šiol farmacijos kompanijos vaistus tiekdavo tiesiai sveikatos priežiūros įstaigoms, sandėliavimo ar logistikos poreikio jos neįvardina kaip problemos ir dabar. R. Lapinsko nuomone, atsakingų tarnybų išsakomi argumentai veikiau žymi nenorą imtis lyderystės ir spręsti problemas tiek vidinių, tiek išorinių interesų pilname lauke.
Akivaizdu, kad vaistų pardavėjai nėra suinteresuoti centralizuotu vaistų pirkimu, tačiau panašu, kad sumažėjant medikamentų įsigijimo kainai, pažeidžiami ne tik pardavėjų, bet ir SAM Farmacijos departamento, o galimai ir kai kurių kitų SAM tarnybų – Viešųjų pirkimų, Sveikatos ekonomikos, Sveikatos strateginės plėtros ir kitų, interesai. Centralizuotas vaistų pirkimas padidintų kai kurių SAM darbuotojų biurokratinio darbo krūvį. SAM akivaizdžiai to vengia, nors darbuotojai, kurių veiklos atsakomybės susijusios su farmacija, ministerijoje sudaro daugumą.
„Kam bus pavesta atlikti apklausas ar surinkti paraiškas – CPO, Valstybinei ligonių kasai ar kam kitam – smulkus techninis klausimas. Jis išsprendžiamas SAM įsakymu. Tam tereikia ryžto prisiimti struktūros viduje nepopuliarų ir kai kurioms suinteresuotoms grupėms nepalankų sprendimą” – mano gydytojas G.Rimdeika.
LR Prezidentė Dalia Grybauskaitė po susitikimo su SAM, Valstybės kontrole ir Konkurencijos taryba, paragino naująjį Sveikatos apsaugos ministrą A. Verygą nutraukti įsigalėjusį ir galimai piktybinį iki šiol pareigas ėjusių ministrų neveiksnumą mažinant vaistų kainas.
Centralizuoto vaistų pirkimo sistemos klausimo išsprendimo terminas parodys, kaip labai SAM suinteresuota ekonomiškesne nacionalinės sveikatos sistemos ir jos gydymo įstaigų veikla, kitaip tariant – pinigų taupymu.
Taigi, ar Vyriausybė išdrįs imtis sprendimų ir realių pastangų, kad būtų išjudinta stagnacija farmacijos srityje?
Nuotrauka S. Žiūros / BFL
