Trys ketvirtadaliai Lietuvos gyventojų nemato nieko blogo kreiptis pagalbos dėl psichinių sutrikimų. Taip rašo Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). Pusė Lietuvos gyventojų, pačios ministerijos teigimu, yra teigiamai nusiteikę psichinių sutrikimų turinčių asmeniu atžvilgiu.
Tiesa, SAM skelbia viską kitaip ir keistokai – formuluotės griozdiškos – ir gal politiškai „laiku”?:
„Pusė Lietuvos gyventojų turi teigiamas nuostatas į psichikos sveikatos sutrikimų turinčius asmenis, 3 iš 4 – pozityviai vertina kreipimąsi pagalbos patiems susidūrus su psichikos sveikatos sunkumais. Šios tendencijos rodo, kad visuomenė tampa tolerantiškesnė psichikos sveikatos sunkumų patiriančių asmenų atžvilgiu, mažėja baimių, gėdos ar kaltės jausmo, susijusio su psichikos sveikatos paslaugų gavimu. Vis dėlto, psichikos sveikatos stigma Lietuvoje vis dar gaubia daug gyvenimo sričių – gyvenimą bendruomenėje, darbą, švietimą, sveikatos priežiūrą.
Tai rodo 2022 m. atlikto tyrimo „Stigmatizuojančios Lietuvos gyventojų nuostatos psichikos sveikatos srityje“ (toliau – tyrimas) rezultatai. Visą tyrimą rasite ČIA.
„Asmeninė (ar šeimoje) patirtis lemia aukštesnį psichikos sveikatos žinių lygį ir mažesnę stigmą psichikos sveikatos sutrikimų turinčių žmonių atžvilgiu, kas lemia palankesnį numatomą elgesį susidūrus su psichikos sveikatos sutrikimų turinčiais asmenimis ir mažesnį socialinį atstumą“, – sako doc. dr. Marija Jakubauskienė.
Vis dėlto, kaip parodė tyrimas, ketvirtadalis gyventojų nenorėtų gyventi kaimynystėje su psichikos sveikatos sutrikimų turinčiu žmogumi. Du trečdaliai Lietuvos gyventojų teigia, kad nepasitikėtų tokio asmens atliekamu darbu, o kas penktas pritaria nuostatai, kad psichikos sveikatos sunkumų patiriantys vaikai neturėtų mokytis bendrojo ugdymo įstaigoje.
„Tyrimo duomenys rodo, kad Lietuvos žmonėms dar stinga palankaus požiūrio į psichikos sveikatą, skatinančio pripažinti psichikos sveikatos problemas ir ieškoti reikiamos pagalbos, yra nemaža visuomenės dalis, kuriai trūksta žinių, tačiau jie nėra nei savęs, nei kitų stigmatizuojanti. Didžiausias iššūkis, kurį iliustruoja duomenys, – tai gebėjimas suprasti ir priimti psichikos sveikatos sutrikimus patiriančius žmones, atsisakymas išankstinių nuostatų, kurios dažnai trukdo gyventi, mokytis ar dirbti kartu“, – sako sveikatos apsaugos ministro patarėja Simona Bieliūnė.
Siekdama mažinti su psichikos sveikata susijusią stigmą bei stiprinti palankias nuostatas į savo ar kitų žmonių psichikos sveikatą, Sveikatos apsaugos ministerija imasi veiksmų – Lietuvoje ilgalaikei komunikacijai ir kitoms veikloms šioje srityje vykdyti sukurtas ir pradedamas naudoti naujas prekės ženklas „Žvelk giliau“.
„Žvelk giliau“ – tai psichikos sveikatai skirtas prekės ženklas, kuriuo siekiama didinti mūsų visuomenės narių žinias, keisti jų nuostatas, susijusias su psichikos sveikata, pakviesti skirti laiko savo ir kitų psichikos sveikatai, skatinti tolerantišką elgesį.
Juo galės naudotis valstybės, savivaldybių institucijos, įstaigos, nevyriausybinės organizacijos, savanoriai ir kiti visuomenės atstovai, kurie bendromis pastangomis sieks spręsti su psichikos sveikata susijusios stigmos mokyklose, darbo vietose ir bendruomenėse kylančius iššūkius. Iki 2027 m. tai numatoma vykdyti skirtingomis veiklomis: socialinėmis komunikacijos kampanijomis, advokacijos projektais bei netrukus startuosiančia Psichikos sveikatos ambasadorių iniciatyva.
Jau nuo balandžio mėnesio turintys psichikos sveikatos sunkumų ar sutrikimų patirties ar su jais susidūrę savo artimoje aplinkoje žmonės bus kviečiami savanoriauti, tapti psichikos sveikatos ambasadoriais. Juos pasitelkiant per renginius, susitikimus, diskusijas bendruomenėse, inicijuojamus pokalbius skirtingose aplinkose bus dalijamasi savo išgyventa patirtimi, siekiant „normalizuoti“ su psichikos sveikata susijusius klausimus, mažinti skirtingų rūšių stigmos paplitimą mūsų visuomenėje.
„Džiugu, kad Psichikos sveikatos ambasadorių iniciatyva pasiskirsto po Lietuvą gana plačiai. Joje dalyvaus organizacijos, atstovaujančios skirtingas gyventojų amžiaus grupes: jaunimą, darbingo amžiaus asmenis, senjorus, taip pat turinčios skirtingą patirtį su psichikos sveikatos temomis: pogimdymine depresija, vaikų raidos sutrikimais, kriziniais įvykiais, savižudybių atvejais, priklausomybės ligomis ir kt. Ši įvairovė leis ne tik megzti socialinius kontaktus ir vykdyti stigmos mažinimo veiklas su skirtingomis bendruomenėmis, bet ir paliesti skirtingus stigmos pasireiškimo, jos daromos žalos aspektus“ – sako S. Bieliūnė.
Pasak jos, Psichikos sveikatos ambasadorių iniciatyvoje vien per šiuos metus planuojama parengti 100 ambasadorių. Maždaug tiek pat planuojama ir renginių, į kuriuos įsitrauks minėtieji ambasadoriai. Be to, planuojama apie įgyvendinti apie 2300 socialinio kontakto veiklų, t. y. kai psichikos sveikatos ambasadorius viešai ar privačiai dalijasi savo asmenine psichikos sveikatos sunkumų patirtimi su vienu ar keletu asmenų, skatindamas juos klausti, įsitraukti į pokalbį, dalytis grįžtamuoju ryšiu.
Psichikos sveikatos ambasadorių iniciatyva prasidės jau nuo balandžio net keturiolikoje nevyriausybinių organizacijų ir biudžetinių įstaigų, kurias koordinuos Higienos instituto Psichikos sveikatos centras. Ambasadorių mokymus bei supervizijas teiks ilgametę stigmos mažinimo patirtį turintys ekspertai iš Jungtinės Karalystės.
SAM Komunikacijos skyrius”
Kalba iki paskutinių kabučių nėra taisyta.Kas ten ką pono Arūno Dulkio kontoroje turi ir ką kur deda – lai aiškinasi patys.
Yra tam tikrų sutapimų. Labai neva moksliško tyrimo duomenys paskelbti 2023 metų Kovo 28 dieną.
Čia dera priminti, kad neseniai įvykusius savivaldos rinkimus, kaip daug kas mano, galėjo paveikti komiku prisistatančio ir uoliai politikoje dalyvaujančio, valdančiosios koalicijos bemaž dievinamo Olego Šurajevo išpuolis prieš jam nepatinkančius politikus. Jis, paprastai kalbant, maivėsi ir keikėsi Seime. Ne visiems tai patiko.
Atsitik tu man taip, jį iškart puolė ginti ne bet kas, o pati Jūratė Juškaitė – Lietuvos žmogaus teisių centro direktorė.
„Visuomenės nuomonės apklausos rodo, kad žmonės, turintys psichikos sveikatos negalią, yra viena labiausiai stigmatizuojamų grupių Lietuvoje. Jau ne vienus metus su šiais žmonėmis nenori kartu dirbti ar gyventi kaimynystėje beveik kas antras Lietuvos gyventojas. Kai kurie Seimo nariai, panašu, ne tik laikosi tokių pat pažiūrų, bet ir viešai gėdina,” – apmaudavo ji portale delfi.lt. )2023 Kovo 16 d.).