Kad ateityje nepasikartotų legalių, tačiau neteisėtomis pripažintų statybų saugomose teritorijose precedentai, aplinkos ministras Simonas Gentvilas imasi iniciatyvos išsklaidyti dėl to kylančių konfliktų „pilkąją zoną“ ir išieškoti žalą iš atsakingų tarnautojų.
Į artimiausius planus įtraukdamas siūlymus, kaip tobulinti teisės aktus, ministras reaguoja į pirmadienį prasidėjusius viešojo maitinimo ir apgyvendinimo įstaigos griovimo darbus Nidoje. Nugriauti dalį šio objekto įpareigoja teismų sprendimai, panaikinę prieš 15 metų Klaipėdos apskrities administracijos išduotus statybos leidimus.
Simono Gentvilo žodžiais, Aplinkos ministerija siūlomais teisės aktų pakeitimais nurodys konkrečias skirtingų institucijų kompetencijas išduodant statybą leidžiančius dokumentus. Kartu bus užtikrintas ne formalus, o visavertis techninių projektų ir teritorijų planavimo dokumentų aptarimas su visuomene dar iki išduodant statybas leidžiantį dokumentą.
„Pirmiausia būtina atskirti gamtosaugininkų ir paveldosaugininkų kompetencijas. Kuršių nerijoje tai turėtų būti akivaizdu. Šiame nacionaliniame parke 95 proc. atsakomybės tenka gamtosaugininkams, o apie 5 proc. – paveldosaugininkams, architektams ir urbanistams, nes tik tokią parko dalį sudaro gyvenamosios vietovės“, – sako Simonas Gentvilas.
Anot ministro, gamtosaugos, paveldosaugos ir statybą reglamentuojančių teisės aktų sąvokos turėtų sutapti, t. y. saugomų teritorijų tvarkymo planai turi atitikti Statybos įstatymą. „Pavyzdžiui, dėl vizualinės taršos galima ginčytis iki begalybės, todėl reikia nustatyti aiškius tokios taršos kriterijus“, – pabrėžia Simonas Gentvilas.
Po precedentų išduodant neteisėtus statybų leidimus Kuršių nerijoje ir kuriant atviresnį teritorijų planavimo procesą, teisinių saugiklių imtasi jau anksčiau.
2014 m. pradėjo veikti Teritorijų planavimo dokumentų registras (TPDR), 2015 m. lapkritį – Teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinė sistema (TPDRIS).
Nuo 2018 m. Seimas pakeistu Teritorijų planavimo įstatymu įpareigojo „persidengiančioms“ gamtos ir paveldo teritorijoms rengti ne atskirus planus, o vieną bendrą tvarkymo planą.
Nuo 2019 m., įsigaliojus Statybos įstatymo pakeitimams, informacinėje sistemoje „Infostatyba“ viešai skelbiami statybą leidžiančių dokumentų duomenys, kartu pridedant dokumentus ir projektus tikrinusių institucijų išvadas.
