Aplinkos ministerijos nurodymu Valstybinių miškų urėdija (VMU) sustabdė jau pradėtus vykdyti aštuonis plynuosius sanitarinius kirtimus Punios šilo genetiniuose draustiniuose, taip pat bus peržiūrimi ir kituose ekosistemų apsaugos ir rekreaciniuose miškuose dar nepradėti vykdyti plynieji sanitariniai kirtimai.
Praėjusią savaitę Aplinkos ministerija, atsižvelgdama į konkrečius atvejus, kai vykdant plynuosius sanitarinius miško kirtimus rekreaciniuose miškuose kertami sveiki ar gamtiniu požiūriu vertingi medžiai, kreipėsi į Valstybinių miškų urėdiją.
Urėdijos, kaip nurodoma ministerijos pranešimuose, buvo prašoma įvertinti nebaigtus ir numatomus vykdyti plynuosius sanitarinius miško kirtimus ir atsisakyti juose nepažeistų medžių kirtimo, išskyrus egles ir medžius, augančius kelių ar inžinierinių tinklų apsaugos zonose, kurie virsdami ar lūždami galėtų padaryti žalos asmenims ar jų turtui.
Aplinkos ministerija taip pat parengė Miško kirtimų taisyklių pataisas, kuriomis būtų griežčiau reglamentuojami plynieji sanitariniai kirtimai. Tokie kirtimai būtų atliekami tik tuomet, kai tai yra būtina, miestų miškuose būtų paisomas ramybės laikotarpis nakties metu, atsirastų pareiga atkurti mišką sanitariniais kirtimais intensyviai išretintuose medynuose.
Taisyklių pataisose siūloma numatyti, kad ekosistemų apsaugos ir rekreaciniuose miškuose plynuosius sanitarinius miško kirtimus būtų galima vykdyti tik žuvusiuose medynuose.
Dar viena siūloma svarbi naujovė, kad vykdant II B ir saugomų teritorijų III miškų grupėje plynuosius sanitarinius miško kirtimus turės būti paliekami visi nepažeisti medžiai (išskyrus pavojų keliančius medžius ir I ardo egles).
Biologinei įvairovei išsaugoti visų grupių miškuose būtų privaloma kirtimo metu palikti ne pavienius medžius, bet ne mažesnio kaip 5 arų ir ne didesnio kaip 5 procentų biržės ploto nekirstus ir nepažeistus brandaus miško plotus. Be to, būtų privaloma palikti visus tam tikro skersmens senus medžius.
Siūloma nustatyti, kad urbanizuotose teritorijose esančiuose ir besiribojančiuose miškuose medienos ruoša būtų draudžiama nakties metu (nuo 22.00 val. iki 7.00 val.).
Artimiausiu metu šis Miško kirtimų taisyklių pakeitimo projektas bus paskelbtas Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos teisės aktų informacinėje sistemoje. Planuojama, kad siūlomos Miško kirtimų taisyklių pataisos turėtų įsigalioti dar šiemet.
***
Savo ruožtu VMU paskelbė, kad esą imasi veiksmų miškininkavimo tvarumui didinti: vykdydama sanitarinius miško kirtimus sieks dar labiau išsaugoti biologinei įvairovei vertingus medžius.
VMU, pasak jos pranešimo spaudai, priėmė sprendimą vykdant pagrindinius ir plynuosius sanitarinius kirtimus palikti daugiau sveikų medžių nei numatyta teisės aktuose – t.y., visus biologinei įvairovei svarbius ir pavojaus nekeliančius medžius visuose II miškų grupės miškuose ir saugomų teritorijų III miškų grupės miškuose. Tai reiškia, kad atliekant sanitarinius kirtimus dėl gamtos stichijų, kenkėjų, gaisrų pažeistuose miško plotuose, bus paliekami visi nepažeisti ir pavojaus miško lankytojams nekeliantys medžiai, nepriklausomai nuo tvarkomo miško ploto.
„Pastarosiomis savaitėmis sulaukėme išskirtinio visuomenės dėmesio dėl sanitarinių miško kirtimų, kurių šiais metais turime atlikti 6 kartus daugiau nei įprastai. Dalyje Lietuvos dėl miško kenkėjų paplitimo paskelbta stichinė nelaimė. Mes puikiai suprantame, kad mūsų prižiūrimi valstybiniai miškai yra visų piliečių turtas, įsiklausome į visuomenininkų nuomonę. VMU įsivertino ir vykdys sanitarines miško apsaugos priemones skiriant dar didesnį dėmesį biologinės įvairovės išsaugojimui ir gausinimui. Technologinis miškų tvarkymo ir atkūrimo procesai bus sudėtingesni ir tai bus naujas žingsnis link dar tvaresnio miškininkavimo”, – teigia VMU generalinis direktorius Valdas Kaubrė.
VMU taip pat edukuoja darbuotojus bei rangovus teikiant informaciją interesantams, kadangi šiuo metu pastebimas aktyvus susidomėjimas gamybos procesu darbo vietoje – miške.
VMU miškininkai primena, kad sanitarinei miško priežiūrai priemonės pasirenkamos atsižvelgiant į medyno būklę: jeigu medžiai pažeisti pavieniui, atliekami atrankiniai sanitariniai miško kirtimai, jeigu ištisai – taikomi plynieji sanitariniai miško kirtimai.
Plynieji sanitariniai kirtimai vykdomi stichijų, ligų, ar miško kenkėjų pažeistuose medynuose, kuriuose kitomis miško sanitarinės apsaugos priemonėmis neįmanoma pagerinti medyno sanitarinės būklės arba kuriuose atlikus atrankinius sanitarinius miško kirtimus liktų 0,4 ir mažesnis medyno skalsumas.
Sanitarinius kirtimus VMU miškininkai vykdo turint miško kirtimo leidimus ir laikantis kirtimo taisyklių ir kitų šią veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų. Prieš išduodant leidimą miškui kirsti, visas kirtimo sąlygas įvertinta Valstybinės miškų tarnybos specialistai, VMU vykdomą ūkinę veiklą kasmet vertina nepriklausomi auditoriai pagal Lietuvos nacionalinis FSC miškų valdymo standarto reikalavimus.
