Apgamų turime kiekvienas iš mūsų. Jei viena dalis žmonių yra linkusi žvitria akimi stebėti turimus apgamus, kiti – net ir dėl kisti ėmusio neskuba konsultuotis su gydytojais-dermatologais. Apie tai, kokią apgamų ABC turėtų žinoti kiekvienas žmogus ir kas gali slėptis už iš pirmo žvilgsnio paprastos dėmelės, kalbamės su „Ortopedijos technika“ gydytoja-dermatologe Ilona Sakalauskiene.
Gerybinis ar piktybinis?
Apgamas – tai gerybinis ir natūralus odos darinys, atsirandantis dėl genetikos subtilybių arba dėl saulės poveikio. Įgimtų ar įgytų apgamų ant žmogaus kūno daugybė, tad dėl kiekvieno iš jų jaudintis tikrai nereikėtų. Vis dėlto stebėti turimus apgamus turėtų kiekvienas žmogus. Specialistai tikina, kad susirūpinti verta tuomet, kai apgamas ima kisti. „Atskirti, kokie apgamai turėtų kelti susirūpinimą, padeda „ABCDE“ taisyklė, kur „A“ reiškia, kad apgamas tampa asimetriškas, „B“ kriterijus atkreipia dėmesį į pavojingą kontūro nelygumą, „C“ reiškia netolygią apgamo spalvą, „D“ nurodo apgamo diametrą (> 6 mm), E reiškia evoliuciją – apgamo pasikeitimą“, – patirtimi dalijasi „Ortopedijos technika“ gydytoja-dermatologė Ilona Sakalauskienė.
Kaip teigia pašnekovė, bet koks apgamo dydžio, spalvos, formos pasikeitimas ar simptomų, tokių kaip niežėjimas bei kraujavimas, atsiradimas turėtų paskatinti kuo skubiau apsilankyti pas gydytoją-dermatologą detalesniam ištyrimui. Kintantys apgamai gali būti rimtos ligos – melanomos – simptomas. Odos vėžys daugiau nei pusę pasitaikančių atvejų primena apgamą, o atkreipti ypatingą dėmesį į šį odos darinį rekomenduojama turintiems daugiau nei 50 apgamų viso kūno plote arba tiems, kurių šeimoje būta odos vėžio susirgimų.
Dermatologė pabrėžia, kad moterys ir vyrai turėtų profilaktiškai apžiūrėti skirtingas savo kūno vietas. „Vyrams rizikingos zonos melanomos išsivystymui – nugara ir krūtinė, moterims – kojos. Abiem lytims būdingos sritys – veidas, kaklas. Retai, tačiau melanoma gali atsirasti ir pigmentinėje akies dalyje, gleivinėse“, – pabrėžia I. Sakalauskienė.
Kada reikia šalinti, o kada – pasaugoti?
Sprendimą šalinti apgamą ar ne priima gydytojas dermatologas, prieš tai apžiūrėjęs įtartiną darinį dermatoskopu. Šios apžiūros bijoti neverta, nes tai – neinvazinis tyrimo metodas, kurio metu specialaus aparato pagalba apgamo vaizdas išdidinamas apie 10 kartų. „Jei apžiūros metu gydytojui dermatologui apgamas sukelia įtarimų, patariama jį pašalinti chirurginiu metodu bei išsiųsti histologiniam ištyrimui. Šiuo atveju odos gabaliukas tiriamas mikroskopu, vertinamas ląstelių piktybiškumas“, – pasakoja dermatologė. Pašnekovė taip pat pabrėžia, kad šalinami gali būti ne tik įtartini ar piktybiniai apgamai, tačiau ir tiek, kurie yra nepatogiose vietose. „Epizodiškai traumuojamus apgamus arba tuos, kurie yra estetiškai nepalankiose vietose, galime rekomenduoti pašalinti tam, kad juose neatsirastų nepageidaujamų pakitimų“, – dėsto gydytoja.
Geriausias gydymas – prevencija
Nuo pavojingų apgamų pakitimų ar netgi odos vėžio galime apsisaugoti. Vienas iš būdų – tai reguliariai apsilankyti pas gydytoją-dermatologą. „Pageidautina tikrintis apgamus bent kartą metuose. Šio apsilankymo metu gydytojas išsamiai apžiūrės odos darinius, jų spalvą, formą, simetriškumą, ribas ir struktūras. Toks reguliarus apsilankymas gali padėti laiku pastebėti vykstančius pokyčius ir užkirsti kelią rimtesnėms ligoms. Taip pat pasitaiko atvejų, kai lankomasi dėl vieno apgamo, tačiau gydytojas pastebi visai kitą įtartiną darinį“, – pasakoja Ilona Sakalauskienė. Kitas būdas, kuris padės apsisaugoti nuo nepageidaujamų apgamų, yra saikingas buvimas saulėje. „Šviesiaodžiams žmonėms reikėtų vengti būti saulės atokaitoje ilgiau nei 10–15 minučių bei vengti buvimo saulėje nuo 10 iki 14 valandos. Privalu visuomet einant į lauką teptis apsauginiais kremais nuo saulės su apsauginiu faktoriumi. Soliariumai taip pat gali skatinti odos vėžio atsiradimą“, – apie pavojų slepiančias veiklas, kuriomis noriai mėgaujasi nemaža dalis žmonių, įspėja dermatologė.
sveikatine.lt informacija
