Skip to content
Kauniečiams kasdienės naujienos
  • Kontaktai
  • Reklama
  • Išsikalbėk
Menu
Kauniečiams kasdienės naujienos
  • Naujienos
  • Visuomenė ir gyvenimas
  • Kultūra
  • Švietimas
  • Verslas
  • Krašto gynyba
  • Video
  • Sportas
Menu Close
  • Naujienos 
    • Naujienos
    • Visuomenė ir gyvenimas
    • Kultūra
    • Švietimas
    • Verslas
    • Krašto gynyba
    • Video
    • Sportas
  • Kontaktai
  • Reklama
  • Išsikalbėk
Search for:

Prisijungti

Priminti slaptažodį

Registration is disabled

Recover Password

Jau turite paskyrą? Prisijungti

Algirdas Kaušpėdas: laisvė yra oras, kuriuo kvėpuodamas esi savimi

  • 2023-07-06
  • kaunieciams.lt
  • Istorija, Lietuva, Politika

Architektas, muzikantas, knygų autorius, visuomenininkas, Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys Algirdas Kaušpėdas pasakoja apie tai, kaip iš tinkamų aplinkybių ir įvykių sekos susitelkia tautos valia. Kas ją formuoja, sujungia, kaip ji pasireiškia. Kviečiame skaityti pokalbį ir kaip būtojo laiko refleksiją, ir kaip ateities viziją.

Romo Kalantos auka vadinama pilietinio pasipriešinimo simboliu. Kaip Jūs suprantate šį simbolį?

Romo Kalantos žygdarbis Lietuvai yra pasiaukojimo ir didvyriškumo simbolis. Jaunuolio susideginimo aktas Kaune iššaukė didelius neramumus, ypatingai jaunimo tarpe, tuo labiau, kad tuometė sovietinė valdžia elgėsi bjauriai – viską slėpė, melavo. Kalantos auka daugelį lietuvių privertė susimąstyti, kas yra laisvė ir kokia jos kaina.

Tokia jau žmogaus prigimtis – visi žmonės nori gyventi gerai, o tam reikia būti laisviems. Žmogus galvoja, kaip galiu tapti laimingas, kokiu būdu galiu išsipildyti kaip asmenybė. Ir atranda, kad tas išsipildymas galimas tik laisvės sąlygomis. Laisvė – tai erdvė, kurioje būdamas, oras, kuriuo kvėpuodamas, gali tapti savimi.

Laisvė yra išorinė ir vidinė. Daugiausiai žmonės kalba apie išorinę laisvę, už ją kovoja. Nusikaltėliai yra baudžiami apribojant jų išorinę laisvę, t.y. uždarant juos į kalėjimą. Įkalinti žmogų iki gyvos galvos, ko gero, yra pati didžiausia bausmė.

Jeigu gyveni okupuotoje šalyje, kur veikia svetimas režimas, kur ribojama tavo laisvė, iš esmės, sėdi kalėjime. Visi okupaciniai, totalitariniai režimai, visokios vergovės atima laisvę iš žmonių ir priverčia juos būti vergais, baudžiauninkais arba, pavyzdžiui, sovietiniais zombiais.

Sąjūdžio laikais mes kovojome už išorinę laisvę, sakėme: „Šalin okupanto batai, Lietuva bus laisva!“. Bet šalia išorinės laisvės yra svarbi ir vidinė, kuri pasiekiama daug sunkiau, asmeniškai ir priklauso nuo žmogaus sąmoningumo lygio. Tikroji laisvė yra ne troškimų įgyvendinimas, o troškimų suvaldymas.

Jūs manote, kad vidinė laisvė yra galima, net jei sėdi kalėjime?

Psichoterapeutas, humanistas, pasaulinio garso mąstytojas Viktoras Franklis, būdamas įkalintas vokiečių koncentracijos stovykloje, išsaugojo savo vidinę laisvę ir dėl to sugebėjo iškęsti nežmoniškas stovyklos sąlygas. Franklis tai aprašė knygoje „Žmogus ieško prasmės“.

Vidinė laisvė padeda bet kokiomis sąlygomis išsaugoti išorinės laisvės siekį. Tačiau, jeigu išeičiau į tribūną ir sakyčiau: „Būkite viduje laisvi“, – manęs niekas nesuprastų. O jeigu pasakyčiau „Būkime laisva tauta, būkime laisvi nuo okupacijos, nuo sovietų!“ – visiems viskas bus aišku. Mes priešinamės viskam, kas mus riboja iš išorės, tačiau neretai prisitaikome prie vidinės laisvės apribojimų, nes tuos ribojimus ar priklausomybes patys ir sukuriame.

Gali būti du priešinimosi būdai: pirmas – pasyvus, kai pasirenkame išgyvenimo strategiją, kai nori tiesiog asmeniškai išlikti gyvas ir antras – aktyvus, kai renkamės gyvenimo strategiją, kai norime būti laisvi, norime gyventi, ieškome sąjungininkų, buriamės kaip tauta.

Geras pavyzdys yra baltarusiai, kurie buvo subrendę išorinei kolektyvinei laisvei ir, kai įvyko rinkimai, tiksliau, jų falsifikacija, žmonės išėjo į gatves, reiškė solidarumą, reiškė pasipriešinimą, valią būti laisvi. Tačiau įvykdytas baisus, brutalus valdžios atsakas. Ir galiausiai, iš išorinės laisvės siekio, tautos strategija pasikeitė į išgyvenimo strategiją. Kiekvienas pradėjo galvoti – aš noriu likti gyvas, todėl atidėsiu laisvės klausimą į šoną, vėlesniam laikui, nes šiandien man tiesiog reikia išgyventi. Štai kodėl jau kurį laiką Baltarusijoje nėra jokių didesnių pasipriešinimo įvykių.

Tuo metu ukrainiečiai pasipriešino ir taip stipriai, kaip niekas nesitikėjo. Jų pasipriešinimui buvo labai svarbi patirtis, kurią buvo sukaupę po pirmojo, antrojo Maidano, po 2014-ųjų metų įvykių, po dalinės šalies okupacijos, Krymo aneksijos. Tai sutelkė žmones.

Aš manau, kad karas Ukrainoje, kuris pareikalavo tiek aukų, kuris suniokojo šalį, yra, kažkuria prasme, ir Dievo dovana, kuri suvienijo Ukrainą. Dar niekada Ukraina nebuvo tokia galinga dvasiškai – laisvės, pasipriešinimo, moraline prasme. Tokios valios gali tik pavydėti.

Jūsų besiklausant atrodo, kad iš vienos pusės, mes savyje turime ir baltarusių išgyvenimo patirties, ir ukrainietiškojo pasipriešinimo. Yra mumyse ir tos, ir kitos tapatybės. Taip, po truputį analizuojant savąjį, lietuvišką kelią į nepriklausomos tautos tapatybę, pradėjome kalbėtis nuo Romo Kalantos, bet yra ir kitų įvykių, kurie po truputį veda mus į aplinkybes, kai atsiranda Sąjūdis, kai telkiamės ir kai įvyksta tautos virsmas?

Mano galva, visuotinis tautos virsmas yra Baltijos kelias. Tai iš tiesų fenomenalus įvykis, apėmęs visas tris Baltijos šalis. Jis buvo skirtas 50 metų Ribentropo-Molotovo pakto paminėjimui ir viešam pasmerkimui. Sąjūdis jau buvo subrandinęs mintį, kad tautai reikia eiti iki galo – nepriklausomos valstybės atkūrimo. Taikiai, be prievartos reikšti savo valią – susikabinus milijoninėje grandinėje, vien su gėlėmis rankose.

Tai buvo karštai trokštančių laisvės žmonių valios demonstracija.  Kiekvienas žmogus tarsi moraliai pasirašė, kad nori gyventi laisvoje, nepriklausomoje šalyje. Baltijos kelias padarė milžinišką įspūdį visam pasauliui. Iš kitos pusės, pamačiusi akcijos mastą, netgi buvusi marionetinė Lietuvos valdžia atsisakė represijų. Nei milicija siautėjo, nei stabdė, kad žmonės važiuotų į Baltijos kelią.

Sąjūdis labai laiku ir išmintingai išnaudojo sovietinio režimo krizės metu atsiradusias palankias sąlygas išreikšti laisvės valią ir taikiai pasipriešinti. Todėl galime dėkoti istoriniam kontekstui, bet taip pat, galime didžiuotis, kad susiorganizavome, kad nepraleidome progos, kad ėjome ne iki kažkokio menamo pagerinto socializmo su „žmonišku veidu“ ar perestroikinio suvereniteto, o iki visiškos nepriklausomybės ir laisvės.

Mūsų revoliucija vadinama Dainuojančia revoliucija, muzikos joje tikrai yra labai daug: nuo dainų ir poezijos skaitymų Vingio parke, Roko maršų, iki giesmių Sausio 13-ąją… Muzika, poezija nešė labai stiprų mūsų atgimimo užtaisą. Koks, jūsų manymu, yra muzikos vaidmuo pilietinės valios išraiškoje? Gal tai dar viena išskirtinė lietuviškosios tapatybės dalis?

Man atrodo, kad Lietuvių tautos kultūra yra labai verbali. Raštą įgijome gan vėlai – visi padavimai, dainos, tautos išmintis būdavo perduodama žodžiu. Daina yra neįtikėtinai galingas dalykas – ji savyje koncentruoja apibendrintą mintį, subendrina patirtis ir labai išraiškingai pateikia tautos kultūrą, visą jos mentalitetą.

Lietuvių dainos, iš vienos pusės, tokios  švelnios, mandagios, su daug mažybinių žodelių, kultūringos. Iš kitos pusės, mūsų dainos – liūdnos, jose daug išgyventos kančios. Liūdesys būdinga mūsų savybė. Tačiau mūsų liūdesyje yra šviesos – nors mes liūdime – mums gera, nes liūdesys tarsi nuprausia sielą. Per dainą mes pasakome kažką daugiau negu paprastai kalbėdami, kitaip, nei kitos tautos. Todėl mums kalbėjimas ir dainavimas, kaip meno ir išraiškos forma, yra labai svarbūs.

Kitas pavyzdys, kai menas perauga į paslėptą rezistenciją, yra teatras. Aštunto, devinto dešimtmečio Lietuvos teatras buvo labai stiprus – Vaitkus, Jurašas, Tamulevičiūtė, Nekrošius…Tai buvo teatras, kuris kalbėjo tiesą metaforų, Ezopo kalba, kai tą patį sakinį galima pasakyti viena intonacija ir jis reikš vieną mintį, o jei pasakysi kitaip – reikš priešingai. Nuo to, kaip ištari žodžius, kaip juos akcentuoji, priklauso žodžių prasmė.

Dabar daug kalbame apie kritinio mąstymo ugdymą, tačiau, jei pagalvosime apie devinto dešimtmečio teatro lankytoją, kuris atėjo į Nekrošiaus spektaklį, jokio kritinio mąstymo ugdymo anuomet jis nebuvo mokytas, nors sudėtingą, daugialypį spektaklio tekstą skaityti galėjo. Ar tikrai kritinio mąstymo galima išmokyti, o gal tai – vidinio žinojimo, vidinio kompaso reikalas, kurį arba turi, arba ne?

Šiuo metu gyvename laikais, kur egzistuoja nauja problema – stokos stoka. Žmonės nelaimingi, nori kažko siekti, bet viskas pasiekta, nori kažkaip įsigyvendinti, įsibūti, bet viskas įgyvendinta ir išbūta. Mes už tai ir kovojome, kad visko būtų, kad viskas būtų gerai. O pasirodo, kad žmogui to maža. Kai nebėra stokos, nebeveikia ir kritinis mąstymas.

Kai kalbate apie stokos stoką, ar turite omenyje, kad turėtume atsigręžti į troškimų suvaldymo strategiją?

Žmogaus sąmoningu nepadarysi, jis pats turi tokiu tapti. Mes pasiekėme normalų gyvenimą ir toliau jį gerinti reikia kitaip. Išgyvename laikotarpį, ir ne tik mes, bet ir visa Vakarų Europa, kai ima trūkti vertybinio, netgi, sakyčiau, dvasinio turinio.

Todėl esu įsitikinęs, kad Ukrainos karas nepaprastai daug davė ir pačiai Lietuvai. Aš pastebiu, kiek daug jis iššaukė lietuviams empatijos, kiek daug čia žmonės aukojo, kiek prisidėjo. Po šio karo lietuviai taps kokybiškesni. Jau dabar esame geresni – ne tiek susifokusavę į save, į savo gerbūvį, vartojimą.

Dabar labai įdomus laikas, intuityviai jaučiu, kad artėja didelės permainos. Man atrodo, lietuviai turi puikią progą parodyti savo mentorystę kitoms tautoms, nes turime puikios patirties – gyvename laisvi daugiau nei 30 metų. Matau tai kaip naująją Lietuvos didžiosios kunigaikštystės viziją, kad ir simbolinę, bet ant tvirtų vertybinių pamatų.

Mano galva, kuo labiau atjausime Ukrainą, padėsime jai atsigauti ir atsistatyti, nepakliūti atgal į tą rusišką ruletę – tuo labiau patys save sustiprinsime, nes mes esame tampriai susiję. Ukraina ir Lietuva kartu generuoja labai galingą laisvės energiją ir valios potencialą. Kartu mes – LDK!

Nuotr.: KAM / K. Kavolėlis

KAM informacija.

Užsiprenumeruok naujienas tiesiai į savo el. paštą

Taip nepraleisi svarbiausių naujienų!


Daugiau naujienų:

LRT

Naujas LRT įstatymas finišo tiesiojoje

„Maxima“ atkuria dėl oro pavojaus sustabdytą 18 parduotuvių veiklą

Dronas po drono – pavojaus nebėra?

„Keliauk Lietuvoje“ Turizmo gatvėje Kaune keliautojams „raudonas kilimas“

Geros žinios Kauno gyventojams: paramai būstui įsigyti – papildomi 5 milijonai eurų

Purūs vištienos kotletai su jaunomis bulvytėmis ir krapais

„Kia“ praskleidė šydą: Europoje bus kitaip

Kas ten Kaune kurą vogė?

Kauno klinikose – 500-oji kraujodaros kamieninių ląstelių transplantacija

Raudondvaryje spręsti Lietuvos kurortų ateities klausimai: Kauno rajonas tapo susitikimo centru

Lapių lopšelyje-darželyje – jubiliejinė 40-mečio šventė

Svarbi žinia Kauno gyventojams: startuoja paraiškų priėmimas valstybės paramai būstui gauti

Dienos horoskopas: Saulė Dvyniuose įžiebs aistrą ir naujas galimybes

Apie oro pavojų – kas tai buvo?

 Žemaitaičio byloje bus sakomos baigiamosios kalbos

Kariuomenė toliau ieško drono

teismas

Politikė nuteista pagal Kauno prokurorų skundą

Sprendžiamas Šiaulių oro uosto likimas

Kas yra lazerinė magnetinė terapija

Svarbi žinia kauniečiams: skelbiama, kada bus galima teikti prašymus valstybės paramai būstui gauti

Pažintis su krepšinio legendomis Šilėnavos mokykloje

Pavasariu kvepiantys vištienos kotletai su jaunomis bulvytėmis

Nemunas. Gražvydo Jovaišos nuotr.

Nemunui prabylant – Kaunas kviečia kelionėn!

Kaunas apdovanojo „Rubininio“ choro komandą

Vilniaus apylinkėse skelbtas oro pavojus. Atšaukta 10.57

Ką veikti Kauno rajone: artėjančios savaitės renginių gidas (gegužės 19-24 d.)

Muziejų nakčiai Kaune pasiūlymas

Su šunimis Kaune lengviau keliauti

Žalia šviesa „Rail Baltica“ plėtrai: patvirtintas Kauno–Vilniaus geležinkelio planas

Knygos apie iškilius Lietuvos kunigus pristatymas

Gegužės 20 d. horoskopas: laukia galinga diena, bet teks įveikti vidinę įtampą

Keturios didelės rudens parodos Kaune 

Teisėsauga toliau šukuoja savivaldą

Čeponis nenurašo Jasikevičiaus: „Vis paruošia kokią staigmenėlę“ (Video)

Ąžuoliukai

Lietuvoje startavo iniciatyva „Milijonas medžių Lietuvai“

Vasara kieme: kaip pasiruošti aktyviam poilsiui ir pailsėti nuo miesto šurmulio

Kauno rajono gyventojai renkasi: startuoja balsavimas už dalyvaujamojo biudžeto idėjas

Pavasariški mėsos kukuliai su švelniu krapų padažu

Kauno technologijos universitetas kviečia senjorus į unikalias dirbtuves: ateities vizijas kurs pasitelkdami dirbtinį intelektą

Kur investuoja atsiimtas pensijų lėšas? Daugėja kaupiančiųjų III pakopoje

Valstybė turi iškelti šeimą virš kitų bendro gyvenimo formų

Lauko sandėliukai – tobula erdvė greta modernių kotedžų

Saulės baterijų/kaupiklių kainos vis labiau krenta

Kauniečiai kviečiami stiprinti įgūdžius: nemokami civilinės saugos mokymai su „Žalgirio“ iniciatyva

Garliavoje pagerbti Kauno rajono sporto centro geriausi sportininkai

Retieji elementai

Rusijos bėdos retųjų žemės elementų rinkoje

Antradienio horoskopas: kam Mėnulio ir Veneros harmonija atneš sėkmę meilėje?

Birutė Letukaitė: „Kaunas yra šio šokio lopšys“

Lenkija įkurs vienintelį Europoje „Abrams“ variklių remonto centrą

Kauno miesto gimtadienis 2026 | 618 metų

NATO naikintuvai tris kartus kilo lydėti Rusijos orlaivių

Pavasariška kiaulienos sprandinė su šviežiomis bulvytėmis

Olimpiniame forume – Kauno rajono sporto politikos pavyzdžiai

Kauno rajone – naujas valstybės saugomas objektas: apsauga suteikta Jokavų piliakalniui

Perkūnijos jau pakeliui – kaip apsisaugoti?

Ukrainą pasiekė daugiau nei 70 Lietuvos policijos automobilių

Kauno rajonas įvertintas: pripažintas viena draugiškiausių savivaldybių šeimoms

Seime apdovanotas Kauno rajonas: pripažintas viena palankiausių vietų šeimoms

Savaitės pradžios horoskopas: kam laikas imtis drąsių veiksmų?

Putinas, Trumpas ir Netanyahu – karų kaltininkai

Kauno policininkai ieško vagišiaus

Kasčiūnas

Laurynas Kasčiūnas: kur socdemų atsakomybė?

Prezidentas mano, kad tilto atidarymas keičia požūrį į regionus 

Bankų paslaugos neužtikrinamos 11 savivaldybių

Lėktuvo keleivis įkando stiuardesei

Dienos horoskopas: laukia galinga diena, tačiau žodžius rinkite atsargiai

Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės diena

„Eurovizijoje“ Lietuvos atstovas Lion Ceccah užėmė 22 vietą

Dainius Žalimas nieko nebijo

Ukrainos gynybos pajėgos smogė į Rusijos vadavietes ir sandėlius 

Prezidentas pasveikino režisierių Gytį Lukšą 80-mečio proga

Netoli Danijos rastas negyvas banginis

Sodininkams gera žinia: daug kam nereiks leidimo

Einu jums vietos paruošti“ (Jn 14, 2) Šeštinės

Kaunas tapo tarptautiniu centru

Tomas Čyvas

Žmonės ir varlės. Kame skirtumas?

Trumpas ginklų pardavimą Taivanui laiko koziriu

Šeštadienio horoskopas: žvaigždės įkvėps drąsiems žingsniams ir lyderystei

Vaiko ir šeimos diena

Kaunas stato jungtis

Kodėl namų kvapai tampa neatsiejama modernaus interjero dalimi?

Artėja aitvarų festivalis Zapyškyje: kaip patogiai atvykti ir išvengti spūsčių?

Žemaitiškas kastinys su šviežiomis bulvytėmis ir krapais

Translyčiai pareigūnai ateina?

Eismo pokyčiai automagistralėje A1 Vilnius–Kaunas

Netoli Kauno – išskirtinis renginys: kauniečiai kviečiami burtis į komandas „Pilietiškumo žaidynėms“

Apleisti sklypai Kaune ir rajone: savininkams primena apie pareigas ir gresiančias baudas

Žalimas

Dainius Žalimas apie oro erdvę

Penktadienio horoskopas: žvaigždės skatina drąsiai reikšti save

Vilniuje rengiama islamistų ir kairuolių akcija už Palestiną (papildyta)

Keliaujantiems į Aitvarų festivalį

Tarp žemės ir dangaus prie Kauno

Kauno klinikose unikali kaukolės operacija paaugliui

Penkios skalbimo klaidos, dėl kurių permokate: patarimai, kaip sumažinti sąskaitas

„Delfi“ paskelbė pirmąjį Lietuvoje savivaldybių reitingą: kur geriausia gyventi?

Atmestas siūlymas uždrausti ritualinį skerdimą

Romainių lopšelis-darželis „Vėjukai“ netrukus registruos vaikus

Dėl dronų atsistatydina Latvijos prmejerė

Kauno rajone stiprinama gyventojų apsauga: priedangų plėtrai skirta beveik 400 tūkst. eurų

Nausėda nenustebo dėl kratų Žemaitaičio aplinkoje

Pavasariška kiaulienos sprandinė su jaunomis bulvytėmis

Jubiliejinė „Putvinskio gatvės diena“ Kaune: ką pamatyti ir nuveikti?

LRT

Naujas LRT įstatymas finišo tiesiojoje

2026-05-21

„Maxima“ atkuria dėl oro pavojaus sustabdytą 18 parduotuvių veiklą

2026-05-21

Dronas po drono – pavojaus nebėra?

2026-05-21

„Keliauk Lietuvoje“ Turizmo gatvėje Kaune keliautojams „raudonas kilimas“

2026-05-21

Geros žinios Kauno gyventojams: paramai būstui įsigyti – papildomi 5 milijonai eurų

2026-05-21

Purūs vištienos kotletai su jaunomis bulvytėmis ir krapais

2026-05-21

„Kia“ praskleidė šydą: Europoje bus kitaip

2026-05-21

Kas ten Kaune kurą vogė?

2026-05-21

Kauno klinikose – 500-oji kraujodaros kamieninių ląstelių transplantacija

2026-05-21

Raudondvaryje spręsti Lietuvos kurortų ateities klausimai: Kauno rajonas tapo susitikimo centru

2026-05-21

Lapių lopšelyje-darželyje – jubiliejinė 40-mečio šventė

2026-05-21

Svarbi žinia Kauno gyventojams: startuoja paraiškų priėmimas valstybės paramai būstui gauti

2026-05-21

Dienos horoskopas: Saulė Dvyniuose įžiebs aistrą ir naujas galimybes

2026-05-21

Apie oro pavojų – kas tai buvo?

2026-05-21

 Žemaitaičio byloje bus sakomos baigiamosios kalbos

2026-05-21

Kariuomenė toliau ieško drono

2026-05-20
teismas

Politikė nuteista pagal Kauno prokurorų skundą

2026-05-20

Sprendžiamas Šiaulių oro uosto likimas

2026-05-20

Kas yra lazerinė magnetinė terapija

2026-05-20

Svarbi žinia kauniečiams: skelbiama, kada bus galima teikti prašymus valstybės paramai būstui gauti

2026-05-20

Pažintis su krepšinio legendomis Šilėnavos mokykloje

2026-05-20

Pavasariu kvepiantys vištienos kotletai su jaunomis bulvytėmis

2026-05-20
Nemunas. Gražvydo Jovaišos nuotr.

Nemunui prabylant – Kaunas kviečia kelionėn!

2026-05-20

Kaunas apdovanojo „Rubininio“ choro komandą

2026-05-20

Vilniaus apylinkėse skelbtas oro pavojus. Atšaukta 10.57

2026-05-20

Ką veikti Kauno rajone: artėjančios savaitės renginių gidas (gegužės 19-24 d.)

2026-05-20

Muziejų nakčiai Kaune pasiūlymas

2026-05-20

Su šunimis Kaune lengviau keliauti

2026-05-20

Žalia šviesa „Rail Baltica“ plėtrai: patvirtintas Kauno–Vilniaus geležinkelio planas

2026-05-20

Knygos apie iškilius Lietuvos kunigus pristatymas

2026-05-20

UAB “Kauniečiams”
Įmonės kodas: 307072731
Įmonės adresas: Betygalos g. 4A, Kaunas
PVM mokėtojo kodas: LT100017557011
Banko sąskaitos nr.: LT717044090113506715

info@kaunieciams.lt
Privatumo politika

Pranešk naujieną!

Pamatėte ar nugirdote kažką įdomaus ar šokiruojančio?
Pasidalinkite šia žinia su portalo skaitytojais.

Pasidalinti žinia

Copyright © 2026 Kauniečiams kasdienės naujienos