2020 11 19
Tebesitęsianti koronaviruso pandemija ir dėl jos paskelbtas karantinas didina įtampą darbo rinkoje. Nemaža dalis darbuotojų patiria stresą ir išgyvena nerimą dėl savo darbo vietos bei nežino, ką reikėtų daryti, jeigu darbe taptų nereikalingas. Išeičių tikrai yra, tik svarbu žinoti savo teises ir laiku kreiptis pagalbos.
Dėl savo teisių darbe rekomenduojama konsultuotis su Valstybine darbo inspekcija, netekus darbo – registruotis Užimtumo tarnyboje bei kreiptis dėl nedarbo ar ilgalaikio darbo išmokų iš „Sodros“.
„Visiškai suprantama, kad tebesitęsianti pandemija stipriai smogė verslui. Tačiau darbuotojams svarbu žinoti, kad net ir galiojant ekstremaliai situacijai ir karantinui, Darbo kodekso reikalavimai išlieka ir jų laikytis – privalu. Darbuotojus raginu domėtis savo teisėmis ir svarbiausia – nebijoti konsultuotis“, – sako laikinai socialinės apsaugos ir darbo ministro pareigas einantis Linas Kukuraitis.
Kiek darbuotojas gauna prastovos metu
Pandemija neigiamai paveikė šalies verslą, todėl darbdaviai ne visuomet gali suteikti darbo savo darbuotojams. Tačiau tokiu atveju darbdavys gali skelbti darbuotojui prastovą, mokėti ne mažiau nei minimalią mėnesio algą už visą etatą ir iš valstybės gauti subsidiją darbo užmokesčiui.
Darbdavys už prastovoje esantį darbuotoją gali gauti tokio dydžio valstybės subsidiją:
Už darbuotoją, kuris dar nėra sulaukęs 60 metų:
- 90 proc. nuo priskaičiuoto darbo užmokesčio, bet ne daugiau nei 607 eurai.
- 70 proc. nuo priskaičiuoto darbo užmokesčio, bet ne daugiau nei 910,5 eurų.
Už 60 metų ar vyresnį darbuotoją:
- 100 proc. nuo priskaičiuoti darbo užmokesčio, bet ne daugiau nei 607 eurai.
- 70 proc. nuo priskaičiuoto darbo užmokesčio, bet ne daugiau nei 910,5 eurų.
SVARBU. Visi prastovose esantys darbuotojai turi žinoti, kad nors prastovos metu darbuotojas nedirba, darbdavys jam turėtų mokėti ne mažiau nei 607 eurus „ant popieriaus“ arba 437 eurus „į rankas“.
Darbuotojo negalima atleisti be įspėjimo ir išmokų
Jeigu vis tik nutiktų taip, kad darbdavys svarstytų apie atleidimą, darbuotojui geriau nepasirašyti prašymo išeiti savo noru. Skirtumas tas, kad kai darbuotojas iš darbo išeina savo noru, jis nėra įspėjamas iš anksto, neturi laiko paieškoti kito darbo, negauna išeitinių išmokų, jam apmokama tik už darbą ir už nepanaudotas kasmetines atostogas.
Todėl geriau pasiūlyti darbdaviui atleisti savo iniciatyva, kai nėra darbuotojo kaltės.
ĮSPĖJIMO TERMINAI. Kai darbuotojas atleidžiamas darbdavio iniciatyva nesant darbuotojo kaltės, jis turi būti įspėjamas raštu: jei darbo santykiai tęsėsi daugiau nei vienus metus – prieš 1 mėnesį, jeigu darbo santykiai truko mažiau nei metus – prieš dvi savaites.
Jeigu darbuotojui iki senatvės pensijos amžiaus liko mažiau nei penkeri metai, tuomet įspėjimo terminai ilgesni – tokį darbuotoją būtina įspėti prieš 2 mėnesius, jeigu jis dirbo ilgiau nei metus, arba prieš 1 mėnesį, jeigu dirbo trumpiau nei metus.
Jeigu darbuotojas turi negalią, augina vaiką iki 14 metų arba neįgalų vaiką iki 18 metų, taip pat jei iki senatvės pensijos jam liko mažiau nei dveji metai, tuomet įspėti reikia dar anksčiau – prieš 3 mėnesius tuos darbuotojus, kurie dirbo ilgiau nei metus, ir prieš 1,5 mėnesio, jeigu dirbo trumpiau nei metus.
IŠEITINĖS IŠMOKOS. Darbo kodeksas taip pat nurodo ne dėl jo kaltės atleidžiamam darbuotojui būtinai išmokėti išeitinę išmoką.
Išmokų dydžiai:
- 2 mėn. vidutinio darbuotojo darbo užmokesčio dydžio, jei darbuotojas dirbo ilgiau nei metus.
- 0,5 mėn. vidutinio darbuotojo darbo užmokesčio dydžio, jei darbuotojas dirbo trumpiau nei metus.
RIBOJIMAI. Remiantis Darbo kodeksu, darbdavys negali jūsų atleisti darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės, jeigu esate darbuotojas, auginantis vaiką iki 3 metų arba nėščia darbuotoja (iki kūdikiui sukaks 4 mėnesiai).
Ką daryti, jeigu atleido
NEDARBO IŠMOKA. Jeigu jus atleido, rekomenduojame kreiptis į Užimtumo tarnybą. Čia galėsite ieškoti naujo darbo, taip pat gauti nedarbo išmoką iš „Sodros“. Užsiregistravus Užimtumo tarnyboje tampate draustas privalomuoju sveikatos draudimu ir nereikia kas mėnesį savarankiškai mokėti įmokų. Jeigu darbo netekęs žmogus neužsiregistruoja Užimtumo tarnyboje, nuo kito mėnesio privalo savarankiškai mokėti sveikatos draudimo įmokas.
Nedarbo išmoką sudaro dvi dalys – pastovioji ir kintamoji: pastovioji dalis 2020 metais sudaro 141,25 euro, kintamoji priklauso nuo jūsų buvusio darbo užmokesčio ir išmokos mokėjimo mėnesio (pirmais mėnesiais mokama daugiau, vėliau – mažiau).
Vidutinė nedarbo išmoka už pilną mėnesį siekia apie 343 eurus, maksimali – apie 783 eurus.
DARBO PAIEŠKOS IŠMOKA. Užimtumo tarnyboje registruoti gyventojai, kuriems yra suteiktas bedarbio statusas, gali pretenduoti gauti paramą – laikiną darbo paieškos išmoką, kuri gali siekti 42 eurus jau gaunantiems įprastą nedarbo socialinio draudimo išmoką arba 200 eurų negaunantiems įprastos bedarbio išmokos. Išmoka nemokama, jeigu asmuo pradeda dirbti arba gauna paramą mokymusi bei dalyvauja kitose aktyviose darbo rinkos priemonėse.
Ši priemonė galioja tik iki 2020 m. gruodžio 31 d.
ILGALAIKIO DARBO IŠMOKA. Ilgiau nei 5 metus pas vieną darbdavį dirbusiam darbuotojui, kuris atleidžiamas darbdavio iniciatyva be paties darbuotojo kaltės, taip pat priklauso ilgalaikio darbo išmoka.
Ilgalaikio darbo išmoka priklauso nuo laiko, kurį darbuotojas nepertraukiamai dirbo pas darbdavį:
- 5-10 metų – 77, 58 proc. vieno vidutinio mėnesio asmens darbo užmokesčio dydžio išmoka.
- 10-20 metų – 77, 58 proc. dviejų vidutinių mėnesio asmens darbo užmokesčių dydžio išmoka.
- Ilgiau nei 20 metų – 77, 58 proc. trijų vidutinių mėnesio darbo asmens užmokesčių dydžio išmoka.
Ji išmokama, jeigu buvęs darbuotojas per tris mėnesius neįsidarbina pas tą patį darbdavį ir kreipiasi ne vėliau nei per pusę metų nuo atleidimo.
Kai darbuotojas dirba biudžetinėje įstaigoje ar Lietuvos banke, ilgalaikio darbo išmokas moka juos atleidęs darbdavys, visais kitais atvejais išmoka mokama iš Ilgalaikio darbo išmokų fondo. Dėl to kreiptis reikia į „Sodrą“.
Ilgalaikio nedarbo išmoka išmokama po maždaug trijų su puse mėnesio nuo atleidimo.
