Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė, ketvirtadienį nuotoliniu būdu susitikusi su VšĮ Valdymo koordinavimo centro (VKC) vadovu Vidu Danieliumi, kalbėjo, kaip galima būtų užtikrinti geresnius valstybės valdomų įmonių finansinius rodiklius bei didesnę grąžą valstybei.
„Esame Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos nariai ir tai įrodo, kad peržengėme tarptautinių standartų kartelę bendrovių valdymo srityje. Tačiau kol kas nematau, kad valstybės įmonės turėtų ambicijų uždirbti svarią grąžą valstybei, ir šioje srityje gerokai atsiliekame nuo EBPO vidurkio. Taigi visų pirma turime peržiūrėti ne tik tokioms bendrovėms keliamus tikslus, bet ir jų valdyseną“, – sako A. Armonaitė.
Pasak ekonomikos ir inovacijų ministrės, ateityje daug dėmesio turi būti skiriama šių įmonių veiklos rodikliams, kurie turės atitikti joms iškeltus tikslus. Tikslai turėtų apimti ne tik kapitalo kainos kriterijus, bet ir dividendus bei kitus finansinius rodiklius. Artimiausiu metu bus svarstoma šių įmonių veiklos rodiklių nustatymo sistema, kuri turėtų apimti tiek atskirų sektorių analizę, tiek siektinus grąžos rodiklius ir dividendų prognozę.
Susitikimo metu taip pat aptarta, kaip valstybės valdomų įmonių valdybos narių atranką padaryti dar skaidresnę. Ministrė pabrėžė, kad ateityje neturi pasikartoti tokie atvejai, kai tik ką išrinktą valdybą turi atleisti naujas ministras. VKC turėtų įdėmiai stebėti, kaip formuojami valstybės valdomų įmonių kolegialūs organai, ir turimomis priemonėmis užtikrinti, kad nepriklausomi valdybos nariai atitiktų jiems keliamus aukščiausius nepriklausomumo standartus. Taip pat svarbu siekti, kad tokie pat tokie pat valdysenos, depolitizavimo standartai būtų taikomi ir savivaldybių įmonėms, o VKC galėtų gauti visą šiam tikslui užtikrinti reikalingą informaciją.
Pokalbio metu A. Armonaitė taip pat pabrėžė, kad būtina judėti link dar didesnio šių bendrovių valdymo centralizavimo. Palaipsniui vertėtų mažinti šių įmonių skaičių iki 40, o jų priežiūrą koncentruoti 2–3 ministerijose, o ne 11-oje, kaip yra dabar. Ministrė akcentavo, kad daug potencialo turi ir savivaldybių įmonės – jas reikia valdyti skaidriau, o ten, kur poreikį gali tenkinti privati rinka, tokių funkcijų atsisakyti.
Šiuo metu Lietuvoje veikia 50 valstybės valdomų įmonių, 42 iš jų 2019 metais veikė pelningai ir uždirbo 234,7 mln. eurų grynojo pelno, tačiau kapitalo grąža tesudarė 4,2 proc.
„Esame Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos nariai ir tai įrodo, kad peržengėme tarptautinių standartų kartelę bendrovių valdymo srityje. Tačiau kol kas nematau, kad valstybės įmonės turėtų ambicijų uždirbti svarią grąžą valstybei, ir šioje srityje gerokai atsiliekame nuo EBPO vidurkio. Taigi visų pirma turime peržiūrėti ne tik tokioms bendrovėms keliamus tikslus, bet ir jų valdyseną“, – sako A. Armonaitė.
Pasak ekonomikos ir inovacijų ministrės, ateityje daug dėmesio turi būti skiriama šių įmonių veiklos rodikliams, kurie turės atitikti joms iškeltus tikslus. Tikslai turėtų apimti ne tik kapitalo kainos kriterijus, bet ir dividendus bei kitus finansinius rodiklius. Artimiausiu metu bus svarstoma šių įmonių veiklos rodiklių nustatymo sistema, kuri turėtų apimti tiek atskirų sektorių analizę, tiek siektinus grąžos rodiklius ir dividendų prognozę.
Susitikimo metu taip pat aptarta, kaip valstybės valdomų įmonių valdybos narių atranką padaryti dar skaidresnę. Ministrė pabrėžė, kad ateityje neturi pasikartoti tokie atvejai, kai tik ką išrinktą valdybą turi atleisti naujas ministras. VKC turėtų įdėmiai stebėti, kaip formuojami valstybės valdomų įmonių kolegialūs organai, ir turimomis priemonėmis užtikrinti, kad nepriklausomi valdybos nariai atitiktų jiems keliamus aukščiausius nepriklausomumo standartus. Taip pat svarbu siekti, kad tokie pat tokie pat valdysenos, depolitizavimo standartai būtų taikomi ir savivaldybių įmonėms, o VKC galėtų gauti visą šiam tikslui užtikrinti reikalingą informaciją.
Pokalbio metu A. Armonaitė taip pat pabrėžė, kad būtina judėti link dar didesnio šių bendrovių valdymo centralizavimo. Palaipsniui vertėtų mažinti šių įmonių skaičių iki 40, o jų priežiūrą koncentruoti 2–3 ministerijose, o ne 11-oje, kaip yra dabar. Ministrė akcentavo, kad daug potencialo turi ir savivaldybių įmonės – jas reikia valdyti skaidriau, o ten, kur poreikį gali tenkinti privati rinka, tokių funkcijų atsisakyti.
Šiuo metu Lietuvoje veikia 50 valstybės valdomų įmonių, 42 iš jų 2019 metais veikė pelningai ir uždirbo 234,7 mln. eurų grynojo pelno, tačiau kapitalo grąža tesudarė 4,2 proc.
Užsiprenumeruok naujienas tiesiai į savo el. paštą
Taip nepraleisi svarbiausių naujienų!
Daugiau naujienų:
