Vilnius, sausio 15 d. (BNS). Į Vilnių šią savaitę iš Vokietijos atgabenamas Vasario 16-osios aktas 2022 metais gali būti eksponuojamas Kaune, sako Lietuvos vyriausiasis archyvaras Ramojus Kraujelis.
Jis pirmadienį BNS teigė, kad akto laikino saugojimo panaudos sutartyje numatyta, jog dokumentas gali būti „naudojamas parodos tikslais ir Europos kultūros sostinės vardo suteikimo Kaunui proga 2022 metais“.
Taip gali nutikti, jeigu pavyks sutarti, kad dokumentas Lietuvoje liktų iki 2022-ųjų.
Lietuva ir Vokietija pernai pasirašė sutartį, pagal kurią aktas Lietuvai perduodamas ilgiausiai penkeriems metams, dokumento saugojimą pratęsiant kas metus.
Vokietijos archyve rastas Vasario 16-osios aktas dėl Lietuvos valstybės atkūrimo ir pripažinimo į Lietuvą bus atvežtas trečiadienį, iškilminga jo perdavimo ceremonija vyks Prezidentūroje.
Prezidentės Dalios Grybauskaitės spaudos tarnyba BNS nurodė, kad į perdavimo ceremoniją atvyks Vokietijos užsienio reikalų ministerijos archyvo vadovė, renginyje dalyvaus ir vokiečių diplomatai.
Nepriklausomybės Aktas bus pradėtas viešai eksponuoti sekmadienį, parodą atidarys D. Grybauskaitė ir dokumentą minėtame archyve pernai kovą radęs Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Liudas Mažylis, BNS teigė muziejaus vadovė Birutė Kulnytė.
Vokietijos perduodamas aktas bus eksponuojamas kambaryje, kur jis ir buvo pasirašytas 1918 metais. Dokumentas bus įdėtas į specialią neperšaunamo stiklo vitriną, joje bus reguliuojama drėgmė ir temperatūra.
Signatarų namai dokumentą ketina eksponuoti iki 2018 metų lapkričio, paskui jis bus perduotas į archyvą, o Lietuvos nacionalinio muziejaus padalinys panašiu metu planuoja pradėti remontą, sakė B. Kulnytė.
Nepriklausomybės Akto laikymo sąlygomis besirūpinantis restauratorius teigė, kad eksponuojant dokumentus neįmanoma visiškai sustabdyti jų senėjimo, todėl viešas jo rodymas visus penkerius metus būtų pavojingas.
„Kadangi mes stengiamės išsaugoti dokumentą nepakitusį kuo ilgesnį laiką, tai jo eksponavimas tampa ekstremalia situacija“, – BNS sakė Lietuvos nacionalinio muziejaus restauratorius Algis Blažys.
Ruošdamiesi priimti dokumentą, Signatarų namai atnaujino ir ekspoziciją. Daugiausiai nuotraukomis ir dokumentais muziejus sieks parodyti visų akto signatarų visuomeninę ir politinę veiklą, turėjusią įtakos nepriklausomybės paskelbimui.
Nepriklausomybės Aktą 1918 metų vasario 16 dieną pasirašė Jono Basanavičiaus pirmininkaujama Lietuvos Taryba. Istorikai mano, kad tądien galėjo būti pasirašyti keli dokumentai, kitų buvimo vieta nėra žinoma.
L. Mažylio rastas dokumentas lietuvių ir vokiečių kalbomis yra su visų 20-ies signatarų parašais.
Vokietijoje rasto akto ekspertizę atlikę Lietuvos policijos pareigūnai nustatė, kad dokumentą surašė signataras Jurgis Šaulys.
Autorius: Saulius Jakučionis
politika@bns.lt, +370 5 205 85 08 – Lietuvos naujienų skyrius
