Ne vienus metus tyrinėjama Klaipėdos rajone esančio Kukuliškių piliakalnio teritorija ir šiemet padovanojo reikšmingų istorinių staigmenų. Neseniai čia rasti radiniai patvirtino, kad prieš beveik tris tūkstančius metų Lietuvos pajūryje virė gyvenimas – stovėjo mediniai namai, buvo lydoma bronza, gaminami įrankiai, verdamas maistas, audžiami drabužiai, o surinktas gintaras keliavo į tolimus kraštus. Visa tai šiandien atskleidžia Kukuliškių archeologiniai tyrimai, kurių rezultatai leidžia naujai pažvelgti į Baltijos pajūrio reikšmę Bronzos amžiuje.
Archeologiniai tyrimai Kukuliškių piliakalnio teritorijoje vyko jau septintą sezoną ir šiemet čia aptikta išskirtinių radinių, tarp kurių – keturių gyvenamųjų pastatų fragmentai.
„Tai unikalus objektas visame Baltijos regione. Kukuliškių gyvenvietėje yra išlikusios medinės konstrukcijos, kurioms yra 2800 metų. Kukuliškiai yra viena iš labai retų vietų, kur susiformavo tinkamos sąlygos, kad galėtų išlikti mediena ir visa organika. Dažniausiai priešistorę pažįstame iš keramikos, akmeninių dirbinių, kaulų, bet labai retai randame kitų, pavyzdžiui, medinių dirbinių. Ir čia mes galime tai pamatyti“, – sako archeologinių tyrimų vadovė, Klaipėdos universiteto archeologė dr. Miglė Urbonaitė-Ubė.
Pasak archeologės, iš pradžių galvota, kad Kukuliškių gyvenvietė galėjo būti epizodinė gyvenvietė, kur žmonės galėjo gyventi 25–30 metų ir iškeliauti. Tačiau atlikti tyrimai leidžia manyti, kad čia buvo tvirtas centras, gyvavęs ne vieną dešimtmetį, nes rasti pastatai yra vėlyvojo Bronzos amžiaus, bet skirtingų laikotarpių. Panašu, kad teritorijoje gyventa ne 50, o 100, o galbūt ir daugiau metų. O apsigyveno žmonės čia greičiausiai dėl to, kad galėtų prekiauti gintaru, už kurį mainais gaudavo bronzos. Tai leidžia manyti, kad prieš tūkstančius metų ši gyvenvietė buvo svarbus Baltijos pajūrio prekybos ir amatų centras.
„Iki šių tyrimų gintaro čia buvo rasta apie 200 fragmentų, dabar bus virš 300. Tai yra didžiausias gintaro kiekis Baltijos regione vėlyvojo Bronzos amžiaus gyvenviečių kontekste. Reiškia jie ėjo, rinko gintarą ir jis buvo jų gyvenime“, – tvirtina archeologė dr. Miglė Urbonaitė-Ubė.
Tyrimų metu rasta ir įvairiausių medinių įrankių, kablių, kurie buvo kabinami pastate, mentelių, su kuriomis buvo gaminamas maistas, ir puodų su maisto likučiais, bronzinių kirvių kotų, žuvų bei gyvūnų kaulų ir net priešistorinio obuolio puselių ir riešutų lukštų. Taip pat archeologai rado papuošalų, bronzos lydymo tiglių ir formų, kurie byloja ne tik apie vietinius amatus, bet ir plačius prekybos ryšius.
„Pirmą kartą galime pažiūrėti į visą buitį. Kaip atrodė jų pastatų grindys, inventorius, laužavietės. Rasta puodų su degėsiais, kuriuos bus galima ištirti. Dar atradome tekstilės, taigi sužinosime, kaip žmonės rengėsi ir iš ko gamindavo audinius. Bronzos amžiaus tekstilės Lietuvoje rasta tik Luokesių gyvenvietėje Molėtų rajone, bet ir ji yra po vandeniu. Aptiktas ir odinio dirbinio fragmentas“, – vardija archeologinių tyrimų vadovė.
Iš Savivaldybės biudžeto 2026 m. detaliesiems Kukuliškių piliakalnio archeologiniams tyrimams atlikti skirta 6 640 eurų.
„Kukuliškių piliakalnis yra reikšmingas Klaipėdos rajono istorinio paveldo objektas, o kiekvienas archeologinių tyrimų sezonas atneša naujų atradimų, kurie papildo ne tik mūsų krašto, bet ir viso Baltijos regiono priešistorės pažinimą. Todėl Savivaldybei svarbu nuosekliai prisidėti prie šių tyrimų – investuodami į mokslinius tyrimus investuojame į mūsų istorijos išsaugojimą bei jos pažinimą“, – sako Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktorius Jevgenijus Bardauskas.








































