Nuo tada, kai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pradėjo visapusišką invaziją į Ukrainą, policininkų skaičius Rusijos Federacijoje smarkiai sumažėjo, nes daugelis jų išvyko kariauti. Dabar daugiau nei trečdalis policijos pareigūnų vietų Rusijoje yra laisvos.
Darbo jėgos trūkumas sumažino policijos gebėjimus užkirsti kelią nusikaltimams ir juos tirti, paskatino rusus imtis veiksmų savo iniciatyva, įskaitant šaunamųjų ginklų naudojimą, ir privertė policiją pasitelkti užsienio personalą arba bendradarbiauti su nepriklausomai organizuotomis teisėsaugos grupėmis.
Policijos personalo trūkumas turėjo mažai įtakos Kremliaus represijoms, kurias paprastai vykdo kitos institucijos, tačiau jis mažina visuomenės pasitikėjimą Maskvos gebėjimu užkirsti kelią nusikalstamumo augimui, ypač kai karo veteranai grįžta namo.
Nepaisant to, kad Rusija turi daugiau policijos pareigūnų vienam gyventojui nei bet kuri kita didelė šalis – beveik dvigubai daugiau nei Europos Sąjunga ir 2,5 karto daugiau nei Jungtinės Valstijos – ir yra pelniusi policinės valstybės reputaciją, Rusijos Federacija jau seniai susiduria su krize, nes nepakanka policijos pareigūnų patruliavimui.
Remiantis nauju tyrimu, kurį atliko žiniasklaidos priemonė „To Be Precise“ (Если Быть Точным), situacija sparčiai blogėja. Nepriklausomas tyrimo portalas teigia, kad nuo Rusijos prezidento Vladimiro Putino visapusiško įsiveržimo į Ukrainą pradžios policininkų skaičius Rusijoje sumažėjo daugiau nei devyniais tūkstančiais, nes prastai apmokami ir pernelyg apkrauti policijos pareigūnai paliko savo pareigas ir įstojo į armiją, kur gali uždirbti daug daugiau pinigų.
Dėl jų išėjimo 36 proc. iš maždaug 40 000 Rusijos įstatymais numatytų policijos pareigūnų pareigų dabar yra laisvos. Daugelis policijos komisariatų yra visiškai arba iš dalies tušti, todėl policininkai, kurie tebėra savo pareigose, priversti dirbti daug daugiau valandų, nei turėtų.
Iki šiol šis personalo trūkumas turėjo palyginti mažą poveikį režimo represijoms, kurios daugiausia remiasi kitų vyriausybinių institucijų strategija. Tačiau policininkų trūkumas mažina visuomenės pasitikėjimą Maskvos gebėjimu apsaugoti gyventojus nuo nusikaltimų Kremliaus karo su Ukraina metu, o tai kelia baimę, kad karui pasibaigus ir veteranams grįžus namo, visuomenės saugumas dar labiau pablogės.
Dėl didėjančio policijos pareigūnų trūkumo kai kurie rusai ėmėsi spręsti problemas savo jėgomis, priversdami policiją sumažinti įdarbinimo reikalavimus ir skatindami policijos nuovadas samdyti darbuotojus iš užsienio. Teisėsauga taip pat pradėjo bendradarbiauti su nepriklausomai organizuotomis milicijomis, pavyzdžiui, Rusijos bendruomene, kurios dažnai turi bent jau nominaliai nuo Kremliaus atskirtas darbotvarkes.
„To Be Precise“ tyrimas yra ypač vertingas, nes Maskva atsargiai skelbia duomenis apie savo saugumo pajėgas. Straipsnyje dokumentuojamas policininkų skaičiaus mažėjimas per pastarąjį dešimtmetį ir atkreipiamas dėmesys į tai, kad šiandien „beveik visuose Rusijos regionuose trūksta pareigūnų“. Jame pažymima, kad atokiose kaimuose, kurie prastai susieti su rajono centrais keliais, dabar nėra policijos.
Net didžiuosiuose miestuose yra daug atvejų, kai vienas pareigūnas atlieka darbą, kurį anksčiau atlikdavo du. Kai kuriuose „Leningrado srities miestuose vienas pareigūnas atlieka darbą, kurį anksčiau atlikdavo septyni“. Dėl to daug nusikaltimų niekada nėra registruojami, o išaiškinama jų gerokai mažiau.
Sankt Peterburgo kriminologės Jekaterinos Chodžajevos teigimu, policijos pareigūnai yra „(visuomenės saugumo) sistemos darbiniai arkliukai“, atsakingi už nusikalstamumo stebėjimą savo teritorijoje:
Pirmasis valstybės atstovas, su kuriuo asmuo susiduria beveik dėl bet kokios problemos… pirmasis, į kurį kreipiamasi šeimos skandalų ir gatvės muštynių atveju, norint nuraminti girtus kaimynus, stebėti asmenis, kuriems skirta lygtinė bausmė, padėti pensininkams susidoroti su sukčiais, ieškoti dingusių jaunuolių ir stebėti vietas, kuriose parduodamas alkoholis.
Kai nėra policijos pareigūno, niekas veiksmingai nevykdo šių užduočių, o tai gali paversti mažas problemas daug didesnėmis.
Kiekvieną mėnesį policininkų, galinčių spręsti šias problemas, mažėja. Nuo 2017 iki 2022 m. policijos pareigūnų skaičius sumažėjo nuo 44 000 iki šiek tiek mažiau nei 40 000. Nuo tada, kai Putinas pradėjo visapusišką invaziją į Ukrainą, jų skaičius sumažėjo iki 30 000. Šie skaičiai, nors ir yra prasti, atspindi oficialius vyriausybės duomenis. Khodzhayeva teigia, kad realus sumažėjimas yra kur kas didesnis, nes vidaus reikalų ministerijos pareigūnai dažnai į policijos pareigūnų sąrašą įtraukia centriniuose biuruose dirbančius vyrus ir moteris.
Visos Khodzhayeva nurodytos neišspręstos problemos beveik neabejotinai iškils, kai karo veteranai grįš iš Maskvos karo su Ukraina ir sugrįš į kaimo vietoves, iš kurių buvo paimta didžioji dalis karių ir kur nėra policijos, kuri užtikrintų teisės aktų laikymąsi. Tuomet Putinas galėtų dislokuoti karines pajėgas, pasikviesti papildomų užsienio policijos pajėgų arba labiau pasikliauti Kremliui palankiomis paramilitarinėmis grupuotėmis, kad jos vykdytų teisėsaugą – tai jis jau yra daręs ribotu mastu, tačiau toks žingsnis neabejotinai sustiprins visuomenės pyktį.
Rusijos policijos problema yra glaudžiai susijusi su Putino karu prieš Ukrainą ir tuo, kaip ir kada jis baigsis. Khodzhayeva pažymi, kad „pagrindinės priežastys, dėl kurių trūksta policijos pareigūnų, yra mažas darbo užmokestis, per didelis darbo krūvis, pernelyg dideli ataskaitų teikimo reikalavimai ir nereguliarios darbo valandos“. Atlyginimai visada buvo maži, „bet ši problema tapo akivaizdesnė po karinių veiksmų Ukrainoje pradžios“, nes atlyginimai tiems, kurie sutiko stoti į kariuomenę, ir tiems, kurie dirbo gynybos pramonės įmonėse, sparčiai augo, o policijos pareigūnų atlyginimai – ne. Stojimas į policijos pajėgas ar likimas jose greitai tapo mažiau patrauklus. Pareigūnai, dirbantys gatvėse, balsavo kojomis.
Daugelis aukštų pareigūnų Maskvoje yra susirūpinę, ypač dėl grįžtančių veteranų perspektyvos, bet jie nėra pasirengę savo žodžius pagrįsti pinigais, kurie galėtų sėkmingai išspręsti Rusijos policininkų bėgimo iš darbo problemą. Remiantis naujausia Levada centro apklausa, beveik 40 procentų rusų tikisi, kad veteranų sugrįžimas lems teisėtvarkos pablogėjimą. Atsižvelgiant į tai, kad daugelyje vietų policijos pareigūnų bus per mažai, kad galėtų apsaugoti rusus, baimė dėl sugrįžtančių veteranų gali išaugti iki tokio lygio, kad sukels pasipriešinimą režimui.
Eurasia Daily Monitor / Autorius: Paul Goble
