Ketinimas įvesti visuotinį nekilnojamojo turto (NT) mokestį rimtai supurtė Lietuvos visuomenę. Ar galima tokiam „išbuožinimo mokesčiui“ pritarti? Tikrai ne.
Nacionalinis susivienijimas visada nuosekliai nepalaikė tokio mokesčio įvedimo, priešingai, kai tą bandė padaryti praėjusioji „konservatorių“ vyriausybė, nuosekliai tai kritikavome. Tą patį akcentavome ir per rinkimus.
NT mokestis negali būti siejamas su gynybos reikmėmis. Iš šio mokesčio, kad ir kiek jį išplėstume, bus surenkama valstybės mastais juokingai maža suma, niekaip neatliepianti nors kiek žymesnės gynybos poreikių dalies.
NT mokesčio plėtimas siūlomas visiškai ne dėl gynybos, o dėl Europos Sąjungos reikalavimų.
Gynybai ji nieko nelems. Tuo tarpu visuomenės susipriešinimas ir atmetimo reakcija bus milžiniška.
Mūsų tauta yra ypač nusistačiusi prieš šį mokestį ir į tai turi būti atsižvelgta, nes pasekmės einant kaktomuša su visuomene dažnai būna labai neigiamos.
Dangstant šio mokesčio išplėtimą gynybos reikmėmis, norom nenorom bus kompromituota pati gynybos stiprinimo idėja.
NT mokesčio plėtimas siūlomas visiškai ne dėl gynybos, o dėl Europos Sąjungos reikalavimų.
Mat jei neįsivesime tokio visuotinio mokesčio, neteksime vadinamojo RRF fondo lėšų.
Tai labai atvirai ir sąžiningai žiniasklaidoje įvardijo Seimo vicepirmininkė socialdemokratė Rasa Budbergytė, po jos ir kiti politikai.
Tačiau prarastume jokiu būdu ne milijardus, o, jei valstybės institucijų pateikta informacija teisinga, viso labo apie 115 mln. eurų. Tai vėlgi nėra tos lėšos, dėl kurių reikėtų „perlaužti“ visuomenę šiuo jai principiniu klausimu.
Tiesa, kad didžiojoje dalyje Vakarų šalių turto mokestis egzistuoja, ir beveik visur jis faktiškai visuotinis.
Tačiau visur Vakaruose susiduriama ir su problema: nuosavas būstas ten daug mažiau prieinamas, daug daugiau žmonių gyvena amžinai nuomodamiesi ir net neturi vilčių per savo gyvenimą įsigyti savo nekilnojamojo turto, kurį kada nors galėtų perduoti savo vaikams.
Prie to ypač prisideda institucinių investuotojų įsileidimas į NT rinką, ką dabar Vilniaus meras Valdas Benkunskas suplanavęs daryti sostinės Šiaurės miestelyje.
Žinoma, negalima teigti, kad NT mokestis vienas nulemia būsto neprieinamumą, bet jis neabejotinai brangina būsto išlaikymą ir tuo pačiu didina NT koncentraciją turtingesnės visuomenės dalies ir juridinių asmenų rankose.
O Lietuvoje tokie žaidėjai (pvz., fondai) dar ir yra atleisti nuo pelno mokesčio.
Taigi NT mokestis gali veikti ir daug kur veikia kaip „išbuožinimo“ mokestis, priverčiantis žmones parduoti turtą, ypač sostinėse ir senamiesčiuose, nes jį išlaikyti tampa per brangu.
Tokiu būdu siaurinamas savininkų sluoksnis, bloginama šeimų ekonominė padėtis.
Reikia pripažinti, kad Finansų ministerijos pristatytame projekte siūlomi mokesčio tarifai neatrodo milžiniški – tokio dydžio mokestis tikriausiai nepriverstų gyventojų atsisakyti nuosavo būsto.
Tačiau žengus žingsnį visuotinio NT mokesčio link, būtų atverta savotiška Pandoros skrynia – vėliau mokesčio tarifus kelti būtų jau nepalyginamai lengviau, ir ilgainiui jis galėtų tapti nepakeliama našta vidutines ar mažesnes pajamas gaunantiems lietuviams.
Todėl esu įsitikinęs, kad Lietuvoje šiuo metu galiojantis NT mokestis yra pakankamas, o perskaičiavus būstų vertes taptų net per didelis Lietuvos visuomenei.
Visuotinio mokesčio įvedimo, ypač jo taikymo pirmajam būstui ar būstui, kuris įsigytas gavus paskolą ir yra įkeistas bankui, tikrai nepalaikysiu.
Vytautas Sinica yra Nacionalinio susivienijimo partijos atstovas Seime
