Kremlius naudojasi dėmesio atitraukimu, nes pasaulis laidoja Romos Popiežių, idant gautų kuo daugiau nuolaidų prieš rimtai pradėdamas taikos derybas ar bent jau tikrą pertrauką savo kare prieš Ukrainą.
Tomas Čyvas
Derybos politiniame turguje kartais nėra visai panašios į derybas dėl kiaušinių, džinsų arba paršiuko.
Ko nori Rusija?
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas netrukus bus priverstas pripažinti, kad vilkinimas veikia veikia šiaip sau.Ukraina irgi gali jaustis labai šiaip sau.
V. Putinas negali nepripažinti esminio paskutinio JAV valstybės sekretoriaus Marco Rubio įspėjimo apie pasirengimą pereiti prie kitų prioritetų, jei pastangos sudaryti taikos susitarimą liks aklavietėje (Forbes.ru, balandžio 18 d.).
JAV prezidentas Donaldas Trumpas patvirtino, kad Jungtinės Valstijos atsisakys pastangų sudaryti taikos susitarimą, nenustatant konkretaus paliaubų termino (Kommersant, balandžio 18 d.).
V. Putino netikėtas 32 valandų paliaubų paskelbimas Velykų savaitgalį buvo akivaizdus bandymas pademonstruoti lankstumą ir atvirumą kompromisams, reaguojant į JAV administracijos taikos derybų pastangas.
V. Putino paskelbta vadinamoji „humanitarinė“ iniciatyva buvo lydima žiaurių raketų atakų, įskaitant trijų „Iskander-M“ smūgį Charkovui praėjusį penktadienį, ir liudijo jo žiaurią veidmainystę (RBC-Ukraina, balandžio 18 d.; Izvestija, balandžio 19 d.).
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pranešė, kad per visą Velykų sekmadienį Rusija 2 935 kartus pažeidė savo pačios pažadus nutraukti ugnį (X/@ZelenskyUa, balandžio 20 d.).
Daugybė smulkių susirėmimų neišvengiamai nutraukė paliaubas, tačiau sekė V. Zelenskio raginimas pratęsti jas 30 dienų. Tai buvo buvo veltui (RBC, balandžio 19 d.).
Po kelias savaites trukusios pozos ir reikalavimų, kad Ukraina pasiduotų, Putinui politinio manevravimo erdvę apriboja per daug deklaracijų, kuriomis skelbiami ketinimai pasiekti aiškią pergalę (Novaja Gazeta Europa, balandžio 18 d.; Kommersant, balandžio 19 d.).
Jam taip pat sunku suvokti, kaip tiksliai ir kokia kryptimi planuoja judėti pagrindinis partneris – Jungtinės Valstijos.
Pirmoji reakcija Rusijos valstybinėje žiniasklaidoje į JAV patvirtinimą apie pasirengimą pasitraukti iš taikdariško darbo buvo vaizduojama kaip sėkmė, kad karas prieš Ukrainą užsitęsė taip ilgai, jog dabar Jungtinėms Valstijoms reikia susitelkti ties kitais prioritetais (RIA Novosti, balandžio 19 d.).
Buvo daroma prielaida, kad dabar Rusijos rankos bus laisvos ir ji galės triuškinančiai smogti Ukrainai, susilpnintai ir demoralizuotai dėl JAV paramos atšaukimo (TopWar.ru, balandžio 18 d.).
Būdinga, kad patyrę Rusijos valstybinės žiniasklaidos žinovai beveik nepateikė jokios kritikos JAV vykdomai politikai, o pabrėžė Jungtinių Valstijų vaidmens Ukrainą remiančioje koalicijoje svarbą ir nepakeičiamumą (RIAC, balandžio 18 d.).
Akivaizdu, kad remiamasi oficialiu teiginiu, jog D. Trumpas supranta gilumines ilgo karo priežastis, kitaip nei dauguma Vakarų politikų ir net kai kurie jo paties padėjėjų (Rossijskaja gazeta, balandžio 19 d.).
Rusijos vertinimuose vyrauja lūkestis, kad Jungtinės Valstijos ruošiasi pasitraukti ne tik iš taikos derybų, bet ir iš visų įsitraukimų į karą, palikdamos Europai naštą išlaikyti Ukrainą kovoje (Izvestija, balandžio 18 d.).
Europos ryžtas stiprinti kolektyvinius pajėgumus atgrasyti Rusiją ir apginkluoti Ukrainą buvo vertinamas skeptiškai ir prognozuota, kad jis žlugs dėl naujų JAV muitų poveikio Europos Sąjungai (Nezavisimaja gazeta, balandžio 16 d.).
Rusijos viešas valstybinis Europos Sąjungos paramos Ukrainai menkinimas pasiekė naują lygį.
Rusijos užsienio žvalgybos tarnybos (SVR) oficialioje interneto svetainėje paskelbtame straipsnyje, kuriame teigiama, kad Maskva ir Vašingtonas vėl – kaip Antrojo pasaulinio karo metais – kartu stoja prieš „eurofašizmą“ (SVR, balandžio 16 d.; Meduza, balandžio 17 d.).
Rusijos komentatoriai linkę nutylėti paprastą faktą, kad Rubio pastabą išsakė po kelių susitikimų Paryžiuje su aukšto rango pareigūnais iš Prancūzijos, Vokietijos, Jungtinės Karalystės ir Ukrainos, per kuriuos buvo pasiekta nemaža pažanga siekiant, kad JAV siekis nutraukti karą taptų daugiašaliu.
Šią savaitę Londone numatytas tolesnis susitikimas (Dabartinis laikas, balandžio 18 d.; NV.ua, balandžio 20 d.; X/@ZelenskyyUa, balandžio 21 d.).
Akcentuojant Jungtinių Valstijų ir Europos Sąjungos nesutarimų gilumą, patogiai paslepiama tikrovė, kad dėl jų vis dar galima derėtis.
Tai visai neseniai parodė Italijos ministrės pirmininkės Giorgia Meloni vizitas Vašingtone, kurio metu ji su D. Trumpu draugiškai ir pozityviai diskutavo apie bendradarbiavimą gynybos srityje ir Rusijos karo prieš Ukrainą nutraukimą (Baltieji rūmai; Italijos vyriausybė, balandžio 17 d.; Novaja Gazeta Europe, balandžio 18 d.).
Rusijos komentatoriai linkę nutylėti paprastą faktą, kad Rubio pastabą išsakė po kelių susitikimų Paryžiuje su aukšto rango pareigūnais iš Prancūzijos, Vokietijos, Jungtinės Karalystės ir Ukrainos, per kuriuos buvo pasiekta nemaža pažanga siekiant, kad JAV siekis nutraukti karą taptų daugiašaliu.
Šią savaitę Londone numatytas tolesnis susitikimas (Dabartinis laikas, balandžio 18 d.; NV.ua, balandžio 20 d.; X/@ZelenskyyUa, balandžio 21 d.).
Akcentuojant Jungtinių Valstijų ir Europos Sąjungos nesutarimų gilumą, patogiai paslepiama tikrovė, kad dėl jų vis dar galima derėtis.
Tai visai neseniai parodė Italijos ministrės pirmininkės Giorgia Meloni vizitas Vašingtone, kurio metu ji su D. Trumpu draugiškai ir pozityviai diskutavo apie bendradarbiavimą gynybos srityje ir Rusijos karo prieš Ukrainą nutraukimą (Baltieji rūmai; Italijos vyriausybė, balandžio 17 d.; Novaja Gazeta Europe, balandžio 18 d.).
Greičiausiai, Putinas bando numatyti, kur tiksliai D. Trumpo administracija greičiausiai nukryps nuo taikos derybų, ar ji ir toliau liks susijusi su šia užduotimi kokia nors forma.
Akivaizdi JAV interesų kryptis yra Artimieji Rytai, ir Maskva atidžiai stebi naujai pradėtų Jungtinių Valstijų ir Irano derybų eigą („Izvestija“, balandžio 20 d.).
Tarp pirmojo šių derybų raundo Omane ir antrojo Romoje Irano užsienio reikalų ministras Abbas Araghchi rado laiko kelionei į Maskvą, kur jam buvo suteikta audiencija pas V. Putiną (Rossiiskaya Gazeta, balandžio 18 d.).
Atrodo, kad Kremlius nori pademonstruoti savo gebėjimą naudingai prisidėti prie naujo susitarimo dėl Irano branduolinės programos, net jei „patriotiškai nusiteikę“ Rusijos komentatoriai prognozuoja naują regioninės įtampos šuolį (TopWar.ru, balandžio 17 d.).
Tikėtina, kad V. Putinui labai svarbu parodyti, jog Rusijos strateginė partnerystė nėra siaurai orientuota į Iraną.
Susitikimas su Kataro emyru Tamimu bin Hamadu al Thani Kremliuje, atrodo, gali pademonstruoti V. Putino tinklų sklaidą, net jei praktinių rezultatų bus pasiekta nedaug (Rusijos prezidentas; Kommersant, balandžio 17 d.).
Kremlius bando įtikinti D. Trumpo administraciją pamiršti apie taikos susitarimą Ukrainoje, kartu puoselėdamas JAV ir Rusijos pokalbius kitais klausimais. Šie du tikslai nėra lengvai suderinami. Todėl gali būti, kad Rusija liko neįveikiamo karo aklavietėje.
Nepaisant to, Putinas tikisi tiek numanomų santykių su Trumpu, tiek naujai įgyto pasitikėjimo ir potencialių verslo galimybių su pagrindiniu Trumpo derybininku Stevenu Witkoffu („Izvestija“, balandžio 15 d.).
V. Putinui, norint ištrūkti iš aklavietės, kurion pateko dėl savo paties bukagalvystės, reikia suversti kaltę dėl paliaubų nesėkmės V. Zelenskiui.
Pastarasis supranta šią riziką ir toliau skelbia esąs pasirengęs ilgoms paliauboms be jokių draudžiančių sąlygų (Ukrainos prezidentas, balandžio 14 d.).
Rusijos karas prieš Ukrainą tapo natūralia Putino režimo išlikimo aplinka.
Šios tikrovės negalima suderinti nei su JAV administracijos siekiu nutraukti beprasmį karą, nei su Ukrainos ir Europos troškimu užtikrinti stabilią ir teisingą taiką, nei su daugumos rusų normalaus gyvenimo troškimu.
Kuo ilgiau V. Putinas susies savo valdymą su šiuo neįveikiamu karu, tuo labiau neišvengiama, kad abu šie dalykai žlugs nuo savo pačių prieštaravimų svorio.
***
Po susitikimo su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu Vatikane JAV prezidentas Donaldas Trumpas paskelbė ilgą pranešimą, kuriame teigė, kad Kremliaus diktatorius Vladimiras Putinas neturėjo nė vienos priežasties pastarosiomis dienomis raketomis apšaudyti civilius Ukrainos rajonus, miestus ir miestelius.
„Tai verčia mane galvoti, kad galbūt jis nenori užbaigti karo, o tik mane tildo ir su juo reikia elgtis kitaip – „bankinėmis“ arba „antrinėmis sankcijomis“, – sakė jis savo socialiniame tinkle „Truth“.
Jis taip pat net padavė teisman kritikuojančias Vakarų žiniasklaidos priemones.
JAV prezidentas pavadino „juokinga“ jų informaciją, kad Ukraina turėtų susigrąžinti okupuotas teritorijas, įskaitant Krymą, kad būtų sustabdytos „žudynės, baisiausios nuo Antrojo pasaulinio karo laikų“.
„Kodėl šis lengvabūdis žurnalistas nekalba apie tai, kad būtent Obama leido Rusijai pavogti Krymą iš Ukrainos, net neiššovęs nė vieno šūvio?“ – klausė D. Trumpas.
Tačiau jis taip pat sakė, kad niekada nereikėjo pradėti plataus masto karo. Ir kad jis buvo „pralaimėtas nuo pat pirmos dienos“, „jo apskritai neturėjo būti“.
„Aš tiesiog bandau susivokti toje netvarkoje, kurią man paliko B. Obama ir J. Bidenas – ir tai tikras košmaras. Jį [Putiną] reikia pastatyti į vietą – per „bankininkystę“ ar „antrines sankcijas“. Žūsta per daug žmonių!,“ – prakalbą pabaigė Amerikos lyderis.
Sena sentencija byloja: sine me nihil de me (be manęs ne apie mane). Tad JAV ir Kinijos, noras tartis, kartais su pasikviečiant Maskvą ir Kijivą, atrodo įdomiai.
Euraisia Daly Monitor, UNIAN.UA, kaunieciams.lt
