Po beveik dvi savaites trukusio tarptautinės Lietuvos jungties su Švedija nutraukimo, ketvirtadienį atkurti „Telia“ ryšio srautai per Baltijos jūrą. Nors šia jungtimi ėjo beveik trečdalis tarptautinių interneto srautų, šalies gyventojai jokių ryšio sutrikimų dėl šio tarptautinės bendruomenės tiriamo incidento nepajuto. „Telia“ technologijų vadovas Andrius Šemeškevičius sako, kad šis atvejis parodė ne tik Lietuvos atsparumą, bet ir ilgalaikių infrastruktūrinių investicijų naudą.
„Tai, kad apie interneto kabelio pažeidimą praėjusią savaitę perskaitėme tame pačiame internete ir po to, lyg niekur nieko, toliau galėjome tęsti darbus, nėra savaime suprantamas dalykas. Lietuvoje turime net keletą interneto jungčių su dideliais pralaidumo rezervais, todėl vartotojai gali būti tikri, kad ryšys veiks net ir pačiomis sudėtingiausiomis aplinkybėmis. Nepaisant to, šis incidentas puikiai parodė, kodėl būtina negyventi vien tik šia diena ir nusiteikti didinti pajėgumus ir ateityje“, – kalbėjo A. Šemeškevičius.
„Telia“ paslaugoms naudojamą jūrinį kabelį su Švedija valdo bendrovė „Arelion“, kuri ir buvo atsakinga už šios tarptautinės jungties remonto darbus.
Ryšio krypčių diversifikacija – raktas į patikimumą
Internetas šiandien yra apraizgęs kone kiekvieną šalies kampelį, bet jo srautas Lietuvą pasiekia vos per keletą tarptautinių jungčių. Šios jungtys yra stori optiniai kabeliai, einantys po žeme arba jūros dugnu. Nukirtus visus juos, mūsų valstybė taptų atkirsta nuo išorinio pasaulio, o visuomenėje kiltų didelis chaosas, nes internetas naudojamas tiek tarpusavio komunikacijai, tiek mokėjimams aptarnauti.
„Pagrindinė mūsų tinklo patikimumo užtikrinimo strategija – trigubas dubliavimas. Tarptautinės jungtys Lietuvą pasiekia trimis skirtingomis kryptimis, kiekvieną jų sudaro bent keli skirtingi kabeliai, o linijų apkrovą nuolat stebi išmani sistema, prireikus galinti srautus perskirstyti mažiau apkrautoms kryptims. Dubliavimas leidžia tinklui veikti pilnu pajėgumu, net ir įvykus kurios nors jungties pažeidimui, todėl sabotažo atvejais neįvyksta net trumpalaikiai paslaugų teikimo sutrikimai“, – paaiškina „Telia“ atstovas.
Specialistas taip pat akcentuoja kitą mūsų šalį nuo neigiamų pasekmių apsaugojusią detalę – didelį jungčių pralaidumą. „Telia“ laikosi principo, kad nė vienos tarptautinės jungties apkrova negali viršyti 60 proc., todėl kurioje nors kryptyje įvykus sutrikimui, likusios dvi ją gali visiškai pakeisti. Nuolatinis pralaidumo didinimas inicijuojamas kiekvienais metais ir lemia dideles sąnaudas, tačiau šiuo atveju atsakomybė prieš klientus vaidina didesnį vaidmenį, nei komerciniai principai.
Iššūkiai tyko net šalies viduje
Dideliu iššūkiu ryšio stabilumui gali tapti ne tik priešiškų jėgų veikla, bet ir nuolat didėjanti interneto paklausa. Vien per pastaruosius penkerius metus „Telia“ tinklo apkrova išaugo daugiau nei dvigubai – tai pareikalavo didelių investicijų į tinklo plėtrą. Vis dėlto interneto tiekėjams už stabilų duomenų vartojimo augimą kur kas didesnį galvos skausmą kelia sunkiai prognozuojami vartojimo pikai.
„Numatyti vartojimo šuolius galima prieš tarptautines sporto varžybas, didelių renginių transliacijas, žaidimų premjeras ir kitas žinomas progas. Bet kai kada tokios aplinkybės atsiranda tarsi iš giedro dangaus. Pavyzdžiui, COVID-19 laikotarpiu įvedus pirmąjį karantiną, Lietuvoje vos per vieną naktį tinklo apkrova ūgtelėjo du kartus. Tai mūsų neužklupo netikėtai vien tik todėl, kad kasmet bent penktadaliu didiname tinklo pralaidumą, nepaisant to, ar pakankamai išnaudojami jau esami resursai“, – prisimena A. Šemeškevičius.
Tokį interneto srauto bangavimą ypač sunku atlaikyti mažesniems telekomunikacijų rinkos žaidėjams, kurie taupydami sąnaudas neužtikrina pakankamo interneto pralaidumo savo tinkle.,. Todėl vakarais, savaitgaliais bei kitomis ypatingomis progomis jų klientai susiduria su reikšmingu ryšio sulėtėjimu ir kitais paslaugų trikdžiais.
„Telia“ technologijų vadovas pralaidumą lygina su langelių skaičiumi greito maisto restorane. Eilinę dieną poreikį puikiai patenkina vos vienas kasos operatorius, tačiau vakarais ar per šventes, neturint galimybės atidaryti daugiau langelių, restorane nusidriekia eilės. Panašioje virtualioje eilėje stovi ir mažesnių rinkos dalyvių klientai, kurie priversti laukti, kol jų užklausa bus aptarnauta ir įrenginio ekrane pasirodys laukiamas turinys. Neinvestavimas į „langelius“ interneto tiekėjui leidžia sumažinti paslaugų kainą, tačiau ilgesnėje perspektyvoje nuo to nukenčia klientų pasitenkinimas.
Pamoka apie diversifikavimo svarbą
Tyrėjai iki šiol aiškinasi, ar Lietuvą ir Švediją jungusio kabelio nutraukimas buvo teroristinis aktas, ar neapdairumo nulemtas nelaimingas atsitikimas, bet jau dabar žinoma, kad jis ilgalaikių neigiamų pasekmių mūsų šalies skaitmeninei raidai neturės
Kita vertus, diversifikavimo svarbą priminęs atvejis atgaivino diskusijas dėl dar vienos tarptautinės interneto jungties statybų. Nuo Klaipėdos iki Vokietijos nutiestas kabelis dar labiau padidintų mūsų šalies atsparumą panašioms hibridinėms atakoms ir netgi pasitarnautų visam regionui, jei priešiškoms jėgoms pavyktų pažeisti kitų valstybių tinklo infrastruktūrą. Tiesa, net ir gavęs žalią šviesą iš sprendimų priėmėjų, toks projektas užtruktų ne vienerius metus, o jo tikslingumą temdytų būtinybė anksčiau ar vėliau atnaujinti jau esamas jungtis. Jose naudojamas stiklas kasmet tamsėja ir prastina duomenų perdavimo kokybę.
Lietuvos atsparumą skaitmeniniam terorizmui taip pat didina šalies viduje vykdomi projektai. Šių metų pradžioje modernizuotos „Telia“ tarpmiestinės jungtys (Vilnius, Kaunas, Klaipėda, Šiauliai) pasižymi net kelis kartus išaugusiu pralaidumu, panaudojus 400 Gb/s ir 600 Gb/s optinius sujungimus, kas leidžia, esant reikalui, skirtingais maršrutais nukreipti kitų miestų interneto srautą. Tokiu būdu galima kur kas greičiau atkurti interneto tiekimą įvykus tinklo gedimams bet kuriame Lietuvos regione.
„Baltijos jūros dugne nutiesto šviesolaidžio nutraukimas yra rimtų pasekmių neturinti pamoka, kodėl nei ryšio tiekėjai, nei kitose sferose veikiantys verslai niekada neturėtų „gerti“ tik iš vieno kranelio. Kritinės sistemos visada turi būti dubliuotos, todėl įmonėms renkantis interneto paslaugas verta pagalvoti apie fiksuotą ir mobilųjį ryšį savyje sujungiančius sprendimus, o gal verta pasidomėti ir palydovinio interneto paslaugomis. Taip bus didesnė tikimybė, kad įvykus platesnio masto išpuoliui prieš antžeminę infrastruktūrą, neteks patirti didelių nuostolių ar net „palaidoti“ savo veiklos“, – reziumuoja „Telia Lietuva“ technologijų vadovas Andrius Šemeškevičius.
