Teisingumo ministerijai pateikus visuomenei apsvarstyti Tautinių mažumų įstatymo projektą, Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) Seimo frakcijos narys, Seimo vicepirmininkas Julius Sabatauskas trečiadienį surengtoje spaudos konferencijoje sakė, kad projekte nėra atliepiamos svarbios Tautinių mažumų apsaugos konvencijos nuostatos.
„Galima pasidžiaugti, kad bent kadencijos pabaigoje Vyriausybė susiruošė priimti tokį reikalingą įstatymą. Bet susidaro įspūdis, kad norima tautines mažumas supriešinti tarpusavyje.
Nors projekte sakoma, kad tautinių mažumų atstovai turi teisę bendrojo lavinimo ir neformaliojo ugdymo įstaigose mokytis savo kalba, tačiau kartu sakoma, kad ta kalba turi būti Europos ekonominės bendrijos šalies, su kuria Lietuva turi dvišalę arba daugiašalę sutartį. Akivaizdu, kad pagal tokią apibrėžtį vienoms tautinėms mažumoms galimybė mokytis gimtąja kalba bus sudaryta, o kitoms nebus“, – komentuoja J. Sabatauskas.
Jis atkreipia dėmesį, kad tautinė mažuma apibrėžiama kaip „kitos tautybės asmenys, kurie turi tvirtus ilgalaikius ryšius su Lietuva“.
„Tai – jau ilgą laiką mūsų šalyje gyvenantys ir dirbantys asmenys, kurie galbūt niekada ir nėra buvę toje šalyje, iš kurios kilę jų protėviai“, – paaiškina parlamentaras.
„Štai Vilniuje yra 45 ugdymo įstaigos, kuriose ugdoma rusų, baltarusių, taip pat lenkų kalba, tačiau Europos bendrijai priklauso tik Lenkija. Bet juk dauguma kitų tautybių žmonių yra Lietuvos patriotai, pilnai integravęsi, gimę, augę, čia gyveno jų tėvai ir seneliai – jie turi teisę puoselėti savo kultūrines tradicijas, tai pat ir kalbą“, – pabrėžia J. Sabatauskas.
Pasak socialdemokrato, Tautinių mažumų apsaugos konvencijoje „numatytos paprastos teisės“: pvz., didesnės tautinių mažumų koncentracijos vietovėse žmonės turėtų turėti teisę kreiptis savo kalba į administracines valdžios įstaigas, o gatvių ir vietovių pavadinimai galėtų būti rašomi dviem kalbomis.
„Lenkijoje, Punsko apylinkėse, kabo dvikalbės lentelės su pavadinimais – lenkų ir lietuvių kalba. Važiuoji ir širdis džiaugiasi“, – sako J. Sabatauskas.
Ragina tautinių mažumų nepriešinti su valstybe
Vilniaus rajono meras, socialdemokratas Robert Duchnevič Vyriausybės parengtą įstatymo projektą apibūdino kaip „pustuštį“. Politikas pasigenda valdančiųjų politinės valios spręsti besikaupiančius klausimus.
„Jame nenumatyta spręsti jautrių klausimų, tokių kaip vietovardžių rašymas. Nukreipiama į kitus įstatymus, į kitus teisės aktus. Taip tik užprogramuojame naujas diskusijas, naujus konfliktus ateityje“, – komentuoja R. Duchnevič.
Meras pabrėžia „nevienodą tautinių mažumų, gyvenančių Lietuvoje, teisinę padėtį“.
„Lietuva išskirtinė tuo, kad mes turime tautinių mažumų mokyklas, tautinės mažumos gali mokytis savo gimtąja kalba. Tačiau Vyriausybė siūlomu projektu užsimojo apriboti rusakalbių, galbūt ir baltarusių teises į mokymąsi gimtąja kalba mokykloje.
Lenkija yra ES valstybė narė, todėl lenkakalbiams suteikiamos išskirtinės teisės“, – pažymi R. Duchnevič.
„Matome Vilniaus miesto savivaldybės pavyzdį, kai vicemeras įtakojo labai daug konfliktų, kurie dabar yra politiškai eskaluojami.
Kalbant apie lojalumą ir propagandą, tik neseniai valstybė susigriebė ir pradėjo deramai investuoti į žiniasklaidos priemones mažumų kalbomis. Siūlomame įstatyme pasigendame dėmesio būtent kultūriniam aspektui“, – pabrėžė meras.
Pasak Vilniaus socialdemokratų Tautinių mažumų komisijos pirmininkės Natalijos Yartsevos, tautinės mažumos Lietuvoje „dėl šiuo metu susiklosčiusios geopolitinės situacijos patiria didžiulį stresą, nežinią ir spaudimą savo atžvilgiu“.
„Aš pati esu dviejų dukrų motina, viena iš jų mokosi Vilniaus gimnazijoje.
Girdint siūlymus tautinių mažumų mokyklose nebemokyti mokinių jų gimtąja kalba, norisi paklausti, kokios problemas norima išspręsti tokiais pasiūlymais. Vietoj tinkamos integracijos matome bandymus priešinti ir skaldyti tautines mažumas“, – sako N. Yartseva.
„Kaip lojalios tautinės mažumos, norime, kad būtų išlaikomas teisingas požiūris į visas tautines grupes, o siūlymai ir sprendimai aptariami ir išdiskutuojami su visomis tautinėmis bendrijomis.
Linkime, kad pagaliau baigtųsi pritempti bandymai supriešinti tautines mažumas su Lietuvos valstybe, nes mes, kaip ir visi Lietuvos piliečiai, norime drauge kurti savo šalį“, – sako N. Yartseva.
