Kai gamtoje vis daugiau tamsos, norisi keturias savaites iki Kalėdų praleisti kuo džiugiau. Ir nors adventas daug kam asocijuojasi su griežtu pasninku ir įvairiais apribojimais, etnologė Gražina Kadžytė su tuo visiškai nesutinka: mūsų protėviai jį leisdavo jaukiai ir šviesiai. Dažnai svečiuodavosi pas kaimynus, pasakodavo istorijas, juokaudavo, dainuodavo, o savaitgaliais advento turguose įsigydavo net ir prabangos prekių Kalėdų dovanoms.
Advento vainikas – dar jauna tradicija
Nors dabar populiarėja advento vainikų pynimo dirbtuvės ir kone kiekvienuose namuose vakarais juo apsuptos uždegamos žvakės, šiai mielai tradicijai Lietuvoje nėra nė šimto metų. Etnologė Gražina Kadžytė sako, kad daugiau kaip prieš 30 metų, kai buvo atverti specialieji bibliotekų fondai, senuose Nepriklausomos Lietuvos laikraščiuose ji aptiko informaciją, jog 1923 metais, po Klaipėdos krašto prisijungimo prie didžiosios Lietuvos, imta aktyviai domėtis Mažosios Lietuvos papročiais, o vienas jų – advento vainikai.
„Klaipėdos krašte nuo pirmojo advento sekmadienio, tiek kaimo ūkininkų, tiek miestiečių valdininkų namuose buvo galima rasti pagarbiai ant stalo padėtą advento vainiką, nupintą iš iš pušų šakelių ir miško žalumynų. Jame būdavo kryžmai įstatytos keturios žvakės, kurias degdavo po vieną kiekieną sekmadienį iki Kalėdų. Be to, kasdien prie papuošto stalo pavakarių susirinkdavo šeima: būdavo gurkšnojama Klaipėdos krašto kafija – nestipri kava, dažniausia iš gilių ar cikorijos, šeimininkė iškepdavo bandelių ar sausainių. Advento vainiko žvakių šviesoje šeimos nariai kalbėdavosi, kaip kam sekėsi, kokie rūpesčiai slegia, kuo gali pasidžiaugti – ir taip kiekvieną ankstyvą vakarą. Tokie pasisėdėjimai turėjo gilią prasmę – suvienyti šeimas, kad visi jose pasijustų saugūs ir svarbūs, – pasakoja G. Kadžytė.
Beje, ši tradicija visoje Lietuvoje įsitvirtino po 1991 metų, vėl atgavus Nepriklausomybę. Tad ir mums, nors esame labai užsiėmę, būtų prasminga bent savaitgaliais šeimose susėsti ir pasikalbėti, degant advento žvakėms, įsitikinusi etnologė.
Advento kalendoriai buvo paprastesni
Pasak etnologės, tiek advento vainikų, tiek kalendorių tradicija į Klaipėdos kraštą atėjo iš Vokietijos, o vėliau pasiekė ir didžiąją Lietuvą: „Vienur tokie kalendoriai būdavo kaip spintelės su mažais stalčiukais, į kuriuos įdėta kokia nors miela smulkmena, kitur – pačių sukonstruoti iš degtukų dėžučių. Gimnazistai pasigamindavo advento kalendorius iš popieriaus, į kiekvienos dienos langelį ką nors nupiešdami, įrašydami palinkėjimą, patarimą, ar pasiūlymą ką nors kartu nuveikti. Tuos langelius užklijavę, kalendorius dovanodavo draugams, kurie paeiliui atsikirpdavo kiekvienos dienos langelį.“
Šiuolaikinėse mokyklose labiau paplito kita gimnazistų tradicija – Kalėdinis paštas: vaikai vieni kitiems rašo linkėjimus ir deda juos į specialią dėžutę, kuri prieš pat Kalėdų atostogas atidaroma ir laiškai išdalijami adresatams.
Svečiuodavosi, juokaudavo, dainuodavo
Gražina Kadžytė sako, kad klaidingai įsivaizduojame advento metą kaip griežtą, niūrų, pilną apribojimų: „Per adventą laukiama Gerosios naujienos, saulės grąžos, todėl jis pripildytas ne liūdesio ir niūrumo, bet laukimo ir vilties. Tai užkoduota net iš lotyniškų žodžių sudarytame pavadinime: „Ad Ventum“ – „Prieš atėjimą“. Tamsųjį metą žmonės trumpindavo vieni pas kitus vakarodami, pasakodami istorijas, žaisdami linksmus, juoką keliančius edukacinius žaidimus. Triukšmingai, tiesa, nesilinksmindavo: žiemos metas, nedidukė erdvė, reikia, kad visiems būtų jauku. Tačiau mėgo dainuoti – keliems šimtams advento ir Kalėdų meto dainų skirtas net visas „Lietuvių liaudies dainyno“ tomas.“
Etnologė pasakoja, kad tradiciškai vykdavo ir advento turgūs: šeškaturgis (su kailiais ir kitais šiltais drabužiais), skaistaturgis (su puošmenomis ir prabangos prekėmis) ir saldaturgis (su įvairiais atvežtiniais skanėstais Kalėdoms). Iki advento užbaigiami didžiausi metų darbai, atiduodamos skolos, nuo šv. Liucijos dienos, gruodžio 13-tosios, spėjami kitų metų orai: ši diena pranašaudavo, koks bus sausis, kitos iš eilės – kitus mėnesius.
„Pagal bažnyčios nuostatus per adventą be mėsos pasninkas būtinas tik penktadieniais, bet dažnai žmonės savanoriškai laikydavosi jo kelias savaitės dienas. Skirtingai nuo gavėnios vartojami pieno produktai. Sunkių darbų nebedirbdavo, todėl advento valgiai lengvesni: sriubos, blynai, virtiniai, košės, raugintos, troškintos daržovės, šiupiniai su grybais“, – vardina etnologė, pastebėdama, kad tradicinis advento meniu turtingas, įvairus, kadangi ano meto šeimininkės buvo labai sumanios bei išradingos.
Kasmet vis įvairesni advento kalendoriai
Nors daugybę metų už prekybos centruose parduodamų advento kalendorių langelių slėpdavosi saldainiai ir šokoladukai, kasmet pirkėjams pateikiama ir naujienų. Prekybos tinlo „Rimi“ komercijos operacijų vadovė Olga Suchočeva pasakoja, kad šiais metais advento kalendorių asortimentas kaip niekada įvairus: „Turime ne tik vaikų pamėgtų kalendorių su įvairiais saldainiais ir šokoladukais, bet ir su jų visada trokštamomis „Lego“ figūrėlėmis – jie skiriasi tematika, be to, reikėtų atkreipti dėmesį į ženkliuką, kokio amžiaus vaikams jie skirti. Mažiesiems patiks ir advento kalendoriai su pasakų knygelėmis, magnetukais. Pirkėjams taip pat siūlome ekologiškų, veganiškų kalendorių su šokoladu, sūriais ir net dešromis. Iš nevalgomų kalendorių galima rinktis kosmetikos rinkinius skirtingomis tematikomis.“
Taip pat pats metas įsigyti advento ar kalėdinį vainiką: vieniems patiks puošti kankorėžiais ir natūralaus medžio detalėmis, kitiems gal norėsis spindinčio sidabro spalva ar su tradicinėmis raudonomis puošmenomis. „Tokie vainikai gali būti ne tik dedami ant stalo su žvakėmis, bet ir kabinami ant durų arba languose. Jie į namus atneš dar daugiau kalėdinės nuotaikos ir šventiškai papuoš interjerą“, – teigia O. Suchočeva.
Ji primena, kad šventėms besiruošiantys pirkėjai fizinių parduotuvių lentynose ir elektroninėje parduotuvėje www.rimi.ltras net 700 produktų bene žemiausia įprasta kaina rinkoje: „Prekės į sąrašą atrinktos taip, kad jame būtų tiek pirkėjų mylimiausių prekės ženklų, tiek ir žemos kainos bei aukštos kokybės „Rimi Smart“ produkcijos – ji pažymėta euro ženklu. Norime, kad mūsų pirkėjai rastų pigių, juos ir jų šeimas pradžiuginančių gaminių. Dabar jie galės daugiau išleisti Kalėdoms, nes „Rimi“ – pigu“.
