Lietuvos futbolo federacijos (LFF) veikla atneša Lietuvai tiek ekonominę, tiek ir socialinę grąžą, o ją įsivertinti yra svarbu planuojant ateities investicijas. LFF kartu su Lietuvos sporto universiteto ir Vilniaus universiteto tyrėju dr. Antanu Ūsu apskaičiavo pastarųjų penkerių metų LFF veiklos sukurtą ekonominę ir socialinę vertę – tyrimas parodė, kad per metus ji siekia beveik 57 mln. eurų.
Apie 14,07 mln. eurų sukuria LFF investicijos į infrastruktūrą, 11,38 mln. eurų – A lyga, 13,76 mln. eurų – užimtumas, o apie 17,57 mln. eurų – fizinis aktyvumas ir sveikata.
„LFF vertina savo investicijas ne tik pagal jų ekonominę vertę, bet ir jų poveikį visuomenei. Tai leidžia geriau suprasti investicijų grąžą ir efektyviau planuoti naujas investicijas, siekiant maksimalios naudos valstybei. LFF ne tik organizuoja ir valdo futbolo varžybas, bet taip pat deda pastangas siekdama skatinti visuomenės fizinį aktyvumą, gerinti infrastruktūrą ir kurti naujas darbo vietas.
Džiaugiamės, kad atlikto tyrimo rezultatai patvirtino, jog LFF veiklos kuriama ekonominė ir socialinė vertė yra išties didelė. Gerai veikianti sportinė infrastruktūra ir aktyvi futbolo bendruomenė daro teigiamą įtaką aukšto meistriškumo sportininkų parengimui, o taip pat gali padėti spręsti įvairias visuomenės problemas, socialinius ir sveikatos klausimus“, – sako LFF prezidentas Edgaras Stankevičius.
Tyrimą atlikęs A. Ūsas akcentuoja, kad Lietuvos futbolas pastaraisiais metais augo ir auga iki šiol: „Nors neseniai mus supurtė pandemija, futbolas generavo didelius pinigus net ir be žiūrovų, o dabar matome dar didesnį atsigavimą ir augimą. Nors daug skeptikų ir kritikų teigia, jog Lietuvoje futbolas nėra įdomus, realybė yra kitokia. Lietuvos futbolo plėtra yra pastebima, tai išlieka viena masiškiausių šalies sporto šakų, sukurianti šalyje daug darbo vietų ir itin reikšmingai prisidedanti prie šalies gyventojų sveikatingumo didinimo“.
Tyrimo skaičiavimai atlikti vertinant tiesioginę ekonominę ir netiesioginę socialinę naudą. Tiesioginė nauda – tiesiogiai, čia ir dabar, gaunama piniginė vertė per mokesčius ar papildomas išlaidas, nuo kurių sumokama dalis valstybei. Netiesioginė nauda – tai netiesiogiai gaunama nauda per socialinį poveikį, sutaupymą ateities sveikatos išlaidoms. Netiesioginė vertė sudaryta remiantis kitais pasaulyje atliktais moksliniais tyrimais.
Infrastruktūra
LFF investicijos į aikštynus, stadionus ir dirbtines dangas siekia apie 1,8 mln. eurų, apie 1,3 mln. eurų prideda futbolo klubai, o šios investicijos leidžia sukurti apie 7,9 mln. eurų netiesioginės ir netiesioginės vertės – ši vertė kuriama per bendruomenės telkimą, užimtumą, edukaciją, socialines iniciatyvas, socialinę vertę, įvairių ligų ir traumų prevenciją.
Infrastruktūros išlaikymui per metus skiriama apie 1,4 mln. eurų, o iš šių investicijų valstybei sugrįžta apie 1,2 mln. eurų.
Bendros infrastruktūros gerinimui ir plėtrai LFF skiria 500 tūkst. eurų, 1,9 mln. eurų prideda valstybė, o 500 tūkst. eurų skiria savivaldybės – tikslingai išnaudojant šias investicijas per metus yra sukuriama vertės už 12,76 mln. eurų.
Bendra investicijų į infrastruktūrą grąža per metus – apie 14,07 mln. eurų.
A lyga
Lietuvos futbolo A lygos klubai per metus parduoda apie 45 tūkst. bilietų, trys ketvirčiai futbolo žiūrovų perka ne tik bilietą, bet stadione įsigyja ir maistą bei gėrimus. Rungtynių transliacijas televizijoje pamato 600 tūkst. žmonių, o internete informacija apie A lygą pasiekia 2,6 mln. žmonių. Visa tai sukuria vertės už 3,84 mln. eurų.
Asmenų dirbančių A lygoje (komandose ir akademijose, neskaitant žaidėjų) sukurta vertė per metus siekia 3,97 mln. eurų. Tai suskaičiuota įvertinus 195 akademijose ir klubuose dirbančių darbuotojų bei 32 individualių trenerių atlyginimus bei sumokamus mokesčius.
Pastaraisiais metais Lietuvos klubams vis geriau sekasi tarptautiniuose turnyruose, todėl sukuriama vis didesnė vertė: vidutinė grąža iš klubų pasirodymų tarptautiniuose turnyruose vidutiniškai siekia 3,56 mln. eurų.
Bendra investicijų į A lygą grąža per metus – 11,38 mln. eurų.
Užimtumas
LFF darbuotojų ir laisvai samdomų darbuotojų sukuriama vertė siekia 1,49 mln. eurų. Ši sukuriama vertė apskaičiuota įvertinus 36 darbuotojų atlyginimus ir sumokamus mokesčius.
Didelę vertę kuria vaikų užimtumas sporto klubuose ir sporto viešosiose įstaigose.– mokantis, treniruojantis, žaidžiant futbolą yra sukuriama vertės už 12,27 mln. eurų. Sukuriamos naudos yra edukacija, vertybių ugdymas, disciplina, fizinis ir psichologinis aktyvumas, bendruomenės įsitraukimas.
Bendra investicijų į futbolo užimtumą grąža per metus – 13,76 mln. eurų.
Fizinis aktyvumas ir sveikata
Šiuo metu Lietuvoje jaunimo ir vaikų lygose iš viso žaidžia 6870 futbolininkų 418-oje komandų. Mėgėjų, senjorų ir veteranų lygose žaidžia 1075 futbolininkai 73-ejose komandose. Skaičiavimai rodo, kad tai sukuria 12,61 mln. eurų tiesioginę naudą per ligų prevenciją ir darbo našumo padidėjimą, sutaupant sveikatos apsaugos sistemos lėšas.
Didelę vertę sukuria socialiniai projektai ir jų dalyviai: per pastaruosius ketverius metus LFF suorganizavo 203 renginius, kuriuose dalyvavo 88 712 dalyvių. Tai leido sukurti tiek tiesioginės ekonominės vertės už 4,44 mln. eurų, tiek netiesioginės socialinės ir edukacija bei prevencija paremtos kultūrinės vertės už 15,41 mln. eurų.
Bendra per fizinį aktyvumą ir sveikatą sukuriama LFF vertė per metus siekia apie 17,57 mln. eurų.
