Šarūnas Jasikevičius su „Barcelona“ gegužės pirmąją savaitę Kaune iškovojo kelialapį į Eurolygos krepšinio turnyro finalo ketverto varžybas ir į šį miestą lemiamoms kovoms sugrįš jau po dviejų savaičių.
Šaras su „Barca“ trečią kartą paeiliui pateko į Eurolygos finalo ketvertą, bet šįkart lengviausiai – Kauno „Žalgiris“ buvo įveiktas 3-0, kai pastaraisiais dvejais metais serijos buvo laimėtos lemiamose penktose rungtynėse.
„Sveikinimai mūsų žaidėjams ir fanams dėl pergalės ir patekimo į finalo ketvertą. Puiki pergalė. Taip pat noriu pasveikinti „Žalgirį“ su neįtikėtinu sezonu. Esu labai laimingas. Rungtynės buvo tokios, kokių ir tikėjomės – abi komandos rodė nervingumą pradžioje. Antroje pusėje parodėme kur kas geresnį krepšinį“, – spaudos konferencijoje sakė Jasikevičius.
„Barcelona“ trečiąsias rungtynes Kaune laimėjo 77:66. Pusfinalyje katalonai kausis su Madrido „Real“ arba Belgrado „Partizan“.
– Treneri, pirmoje pusėje suklydote 10 kartų. Per pertraukėlę kalbėjote apie tai, kad nejuda kamuolys. Ar tai buvo pagrindinė priežastis? – Lietuvos žurnalistai paklausė Jasikevičiaus.
– Kažkiek nervingumas. Man labai patiko, kad mano žaidėjai į aikštę išėjo tokie nervingi, manau, kad tai buvo geras ženklas. Nes jie atidirbo gynyboje. Puolime mes priėmėme aibę sprendimų, buvome neaiškūs, truputį nervinomės, ir „Žalgiris“ nervinosi, kiek aš supratau. Geriau nervintis negu išeiti atsipūtusiam tokiose situacijose. Vėliau per pertrauką mes kažkiek susitvarkėme su nervais, pradėjome žaisti, kažkiek pakeitėme taktikas, kad pradėtume judinti kamuolį iš vienos ir kitos pusės. Atrodo, kad pirmoje pusėje turėjome pranašumą, bet kamuolys labai nejudėjo, viskas atrodė labai statiškai. Bet kai išmeti 10 kamuolių į užribį, negali šnekėti apie kažkokį puolimą.
– Vienas iš besinervinusių atrodė Rokas Jokubaitis, kuris sykį ir pametė kamuolį. Kaip įvertintumėte jo susitvarkymą su įtampa ir emocija pirmoje pusėje ir kaip jis susitvarkė antroje pusėje?
– Nemanau, kad Rokas kažkaip… Manau, kad jis išėjo daugiau mažiau kaip visi, kamuoliai krenta iš rankų, nežinau. Negalima sakyti, kad jis buvo sutrikęs ar panašiai, atvirkščiai. Manau, kad mūsų trijų įžaidėjų serija buvo nuostabi, o tai atspindi komandos taškai. Tiek Sato, tiek Lapro, tiek Rokas, manau, sužaidė puikią seriją.
– Kokie „Barcos“ sprendimai lėmė tuščią Rolando Šmito seriją?
– Neduoti du prieš du atšokant aukščiau svarbiausia, dvigubinti po krepšiu kažkiek. Stengėmės, kad priimtų sprendimus prieš du gynėjus, buvo idėja spaustis baudos aikštelėje gana nemažai. „Žalgiris“ nelabai turi kūrėjų ir išreikštų metikų. Per visus metus sakėme, kad viskas yra pasiekta didžiuliu darbu, atsidavimu ir charakteriu. Už tai mes juos taip ir gerbiame. Aš tikrai serijos metu pajaučiau, kad mano žaidėjai labai gerbia „Žalgirį“.
– Ar jūsų akimis Rokas Jokubaitis yra šio sezono „Kylanti žvaigždė“?
– Nežinau, kas gali būti kitas variantas.
– Yamas Madaras galbūt?
– Rokas, aišku.
– Būdamas „Žalgirio“ treneriu kalbėdavote apie pagarbos švilpukus didelėms komandoms. Ar būdamas didelėje komandoje matote, kad kažkiek švilpukai eina į „Barcelonos“ pusę?
– Nežinau, apie pirmąsias rungtynes nėra ką šnekėti. Antrose rungtynėse žiūrint video pirmoje pusėje buvo teisėjavimas į mūsų pusę, antroje pusėje galbūt kai kurie švilpukai nepatiko. Daugiau mažiau tokių dalykų būna. Reikia šnekėti žiūrint video.
– Linas Kleiza kalbėdamas apie šio sezono „Žalgirį“ sakė, kad širdies neišskautinsi. Ši serija daugiau buvo apie širdį apie taktinius ėjimus?
– Nežinau, ar apie taktinius ėjimus. Manau, kad jeigu mes atiduodame tokią pačią širdį kaip „Žalgiris“, mes esame stipresnė komanda. Manau, kad mano žaidėjai tikrai sulygino „Žalgirio“ atsidavimą ir kovos jausmą, tikrai norėjo išeiti į finalo ketvertą. Tada galbūt kažkiek pasireiškė mūsų didesnis meistriškumas.
– Jūs prieš penkerius metus pirmą kartą į finalo ketvertą patekote kaip treneris. Dabar ketvirtą kartą pateko į finalo ketvertą. Ar džiaugiatės taip pat kaip pirmąjį kartą?
– Galvoju, tu kvailas, jeigu nesidžiaugsi tokiais momentais. Mes tiek dirbame, stengiamės, visas sezonas yra toks ilgas, yra tiek daug pakilimų ir nuopolių. Tu turi džiaugtis, kukliai išeisiu ir labai daug džiaugsiuosi šį vakarą (šypsosi).
– Ar pačiam asmeniškai geriau į finalo ketvertą patekti Kaune?
– Nesvarbu, kur tas finalo ketvertas, gali būti ir Antarktikoje, reikia varyti. Bet Kaune geriau, aišku (šypsosi).
– Kokio palaikymo iš lietuvių tikitės per finalo ketvertą Kaune?
– Sunku pasakyti, ko tikėtis. Žinau, kad „Barcelonos“ fanai nelabai pasižymi kaip labai keliaujantys fanai. Tikiuosi, kad kuo daugiau turėsime čia jų. Taip jau būna, svarbiausia susikoncentruoti į savo reikalus.
– Ar dabar, kai „Žalgiris“ yra Kazio Maksvyčio rankose, jums yra ramiau?
– Net negali būti kitokių nuomonių.
– Buvo Pangosas, Daviesas, Micičius, net Toupane’as. Daug žaidėjų jūsų laikais iš „Žalgirio“ vykdavo į turtingesnes komandas. Kaip galvojate, kiek iš šio „Žalgirio“ bus tokių, kurie keliaus aukštyn?
– Aišku, Evansas turėjo nuostabų sezoną. Rolands jau žaidė Barselonoje ir tikrai davė rezultatus. Manau, kad tokio žaidėjo, kaip Butkevičius, reikia kiekvienai komandai. Sąžiningai, jis tikrai gali išimti varžovų lyderį, jis tau duoda fiziškumą, ateina į kiekvienas rungtynes ir jau žinai, ką iš jo gausi. Ulė jau buvo „Fenerbahče“. Daug kas čia yra. Čia labai geraikomanda surinkta.
Neturime užmiršti, kad visus žaidėjus, kuriuos išvardijai, jie nebuvo Pangosai, Daviesai, Micičiai, apie kuriuos galvojame. Kažkas sako, kad „Žalgiris“ turėjo komandą. Bet palaukite, jie visi tuomet atėjo iš Čempionų lygos ar maksimaliai iš Europos taurės. Tai buvo kapeikos metimas, buvo rizika. Kažkiek bandai savo riziką pateisinti protu. Dabar tos pavardės yra įspūdingos, bet… Turime pasakyti, kad reikėjo labai daug laiko, kad jos taptų pavardėmis, kuriuos visi žino.
Tomas Vanagas (BasketNews)
