Europos futbolo federacijų asociacija (UEFA) surengė antrąją mokymų sesiją siekiant padėti UEFA narių futbolo ekspertams pagerinti ir pagilinti praktines futbolo vadybos žinias. Mokymuose dalyvaujantys Lietuvos futbolo federacijos (LFF) atstovai šį kartą iš aukščiausio lygio profesionalų sėmėsi žinių futbolo marketingo ir komunikacijos srityse.
Pirmoji UEFA CFM (angl. Certificate in Football Management) kursų sesija praėjusių metų pabaigoje vyko Kaune, o šį kartą LFF atstovai tobulino savo įgūdžius nuotoliniu būdu. Paskutinė sesija birželį vėl įvyks Kaune, o sėkmingai mokymus pabaigusiems dalyviams bus suteiktas UEFA pažangiųjų studijų pažymėjimas.
„Arsenal“ pavyzdys įkvėpė tyrinėti LFF rinkodarą
„UEFA CFM kursai apima 10 šiai dienai aktualiausių futbolo temų, pradedant nuo elementaraus didesnio įsigilinimo į tokių organizacijų kaip UEFA ir FIFA struktūrą bei strategiją, baigiant futbolo teise, drausminėmis procedūromis, masiniu futbolu, renginių organizavimu bei futbolo plėtros vizijos kūrimu“, – sakė kursuose dalyvaujantis LFF Futbolo vystymo departamento vadybininkas Justas Klimavičius.
LFF atstovas teigia, kad UEFA mokymai suteikia neįkainojamos patirties, kuri tikrai bus pritaikoma Lietuvoje: „Šiuose kursuose tenka susipažinti su daugybe savo srities profesionalų iš skirtingų pasaulio šalių, su kiekvienu iš jų pasidalinti patirtimi ir pasisemti naujų įdėjų, kurias jau dabar galima pritaikyti savo kasdieniame darbe.“
Pasakodamas apie antrąją mokymų sesiją J. Klimavičius pabrėžė, kad didžiausią įspūdį jam paliko Londono „Arsenal“ klubo komunikacijos ir marketingo pavyzdys, apie kurį papasakojo ilgametė „kanonierių“ komunikacijos direktorė Amanda Docherty. 1996-2010 metais „Arsenal“ komunikacijai vadovavusi moteris vėliau tokias pačias pareigas ėjo ir Anglijos futbolo asociacijoje (FA), o šiuo metu ji yra UEFA programų direktorė.
„Šį kartą palietėme daug futbolo marketingo ir komunikacijos srities teorinių žinių. Atlikome praktinius darbus sprendžiant tam tikras kritines situacijas futbolo klubuose. Labiausiai įsiminė ir didžiausią įspūdį paliko diskusijos su Amanda Docherty. Jos sukaupta patirtis Londono „Arsenal“ komandoje ir Anglijos futbolo asociacijoje užimant komunikacijos vadovės pareigas yra labai įdomi ir vertinga“, – kalbėjo J. Klimavičius.
Antroji mokymų sesija įkvėpė LFF Futbolo vystymo departamento vadybininką pasirinkti savo galutinio egzamino temą: „Kursų pabaigoje laukia galutinis egzaminas, kurį reikės laikyti raštu ir žodžiu. Tema, kurią jau pasirinkau analizuoti, yra Lietuvos Futbolo Federacijos veiklos analizė ir rekomendacijų teikimas tokiose srityse kaip strateginis valdymas, marketingas, renginių organizavimas ir kita.“
Mokantis krizių komunikacijos analizuotas UEFA Superlygos atvejis
UEFA CFM mokymų programą parengė UEFA akademija ir jos akademinis partneris Šveicarijos Lozanos universiteto Viešojo administravimo mokykla (IDHEAP). Mokymus veda aukščiausio lygio lektoriai iš viso pasaulio, o vienas jų – Glazgo universiteto Kultūros politikos tyrimų centro direktorius profesorius Raymondas Boyle’as – džiaugiasi dideliu kursuose dalyvaujančių LFF atstovų įsitraukimu.
„Labai svarbu, kad šių kursų dalyviai yra itin aktyvūs, o šis aktyvumas nesumažėjo ir antrojoje sesijoje mokymams vykstant nuotoliniu būdu. Rengti mokymus tokiu būdu dažnai gali būti sudėtinga, tačiau dalyvių įsipareigojimas yra tikrai pavyzdingas. Įspūdingi yra ir kurso dalyvių jų sprendimai sprendžiant krizių komunikacijos grupinėse pratybose iškeltus uždavinius“, – sakė R. Boyle’as.
Profesorius atskleidė, kad itin daug dėmesio antrojoje sesijoje buvo skiriama būtent krizių komunikacijos įgūdžiams tobulinti.
„Nagrinėjome, kodėl ir kaip žiniasklaida, viešieji ryšiai ir komunikacija yra tokie svarbūs futbolo industrijoje. Taip pat aptarėme kai kuriuos praktinius klausimus, susijusius su futbolo klubų ir futbolo federacijų komunikacijos strategijos įgyvendinimu, o grupinis krizių komunikacijos užsiėmimas, kurį vedė šios srities ekspertas, leido dalyviams bendrauti tarpusavyje ir aptarti realius futbolo komunikacijos klausimus“, – pasakojo R. Boyle’as.
Anot specialisto, UEFA šalių viduriniosios grandies vadovams itin svarbu tyrinėti neįgyvendintos UEFA Superlygos idėjos komunikacijos atvejį. R. Boyle’as įsitikinęs, kad šio atvejo analizė puikiai parodo, kaip svarbu futbole yra koordinuotas planas ir aiški komunikacinė žinutė.
„Mokymų metu daug kalbame apie Superlygą. Tai geras futbolo komunikacijos atvejo tyrimas, nes jis leido susipažinti su realiomis komunikacijos problemomis žiniasklaidoje ir futbolo industrijoje. Superlygos idėja išryškino kelias komunikacijos strategijos tendencijas, įskaitant aiškios žinutės ir koordinuoto įgyvendinimo plano svarbą. Atvejis puikiai parodė, kas nutinka, kai šių elementų nėra“, – dėstė R. Boyle’as.
„Kalbant apie UEFA Superlygą visada turime įdomią ir vertingą kurso dalyvių diskusiją, nes komunikacijos požiūriu galime aptarti, kas teikiant šios ambicingos lygos idėją pasiteisino, o kas ne“, – pridūrė profesorius.
