Kauno „Žalgiris“ Belgrade turėjo šansą bent jau išlyginti rezultatą ketvirtojo kėlinio pabaigoje, tačiau Keenano Evanso perduotas kamuolys Kevarriusui Hayesui išlėkė į užribį.
„Žalgiris“ prarado realią galimybę smogti „Crvena Zvezda“ ir Belgrade pralaimėjo 73:77. Kazys Maksvytis po rungtynių patikino tikėjęs tokia puolimo idėja lemiamą ataką, bet viskas baigėsi nesėkmingai.
„Keenanas turėjo išsikeisti prieš Filipą Petruševą ir atakuoti vienas prieš vieną, – paskutinės atakos planą įvardijo Maksvytis. – Gal turėjo atakuoti kažkiek agresyviau, bet įvyko klaida.“
„Nieko nekeisčiau. Kamuolį duočiau į Keenano arba į Edgaro Ulanovo rankas, – pridūrė Maksvytis. – Neturiu komandai jokių priekaištų. Kovėsi, buvo rungtynėse. Kelis kartus turėjome trapią persvarą, kurios nepavyko išsaugoti. Rungtynių pabaigą sužaidėme prasčiau. Tokios silpnos klaidos išsimetant kamuolį ar nesusikalbėjimas kovoje dėl atšokusio kamuolio mums kainavo nemažai. Berods, paskutinėse trijose atakose jie atsikovojo kamuolį puolime, kas irgi buvo labai svarbu. Dovydas Giedraitis puolime išsimetė porą gerų metimų, porą kartų suklydome.“
Keenanas Evansas su 18 taškų ir 20 naudingumo balų buvo geriausias „Žalgirio“ krepšininkas. Kevarriusas Hayesas ir Edgaras Ulanovas sumetė po 14 taškų.
„Žalgiris“ Belgrade vertėsi be traumuoto Luko Lekavičiaus ir Kaune dėl ligos likusių Igno Brazdeikio bei Manto Kalniečio.
Kauniečiai pralaimėjo ketvirtąkart per paskutines penkerias rungtynes. Ketvirtadienį Eurolygos dvigubos savaitės antrajame mače „Žalgiris“ savo aikštėje priims Madrido „Real“.
– Pirmoje mačo pusėje atrodė, jog komanda sustodavo, kai tik ant suolo sėsdavo geriausiai žaidęs Evansas. Kiek komanda dar taikosi prie to, jog nėra kito kūrėjo?
– Visų pirma, Tomas Dimša ir Karolis Lukošiūnas, kaip sakant, atėjo tiesiai iš patalo ir žaidė. Jų tikslas buvo nuimti minutes nuo Keenano. Galbūt šiek tiek trūko to agresyvumo, bet jie padarė gerą darbą. Kaip minėjau ir prieš tai, komandoje yra daug sergančių, Lukas traumuotas, kas yra užkimęs, kam yra sloga. Tikrai neturiu jiems didelių priekaištų. Gaila, kad be Keenano šiek tiek eidavome žemyn, o pabaigoje ir Keenanas pavargo.
– Užsiminėte apie klaidas, kodėl komandai momentais pritrūkdavo užtikrintumo?
– Nežinau, ar tai nuovargis, ar rungtynių įtampa, bet tokiose situacijose dažniausiai darome mažai klaidų. Išsimetant kamuolį iš už galinės linijos, kai vienas komandos draugas laisvas, o kitas uždengtas. Ar kovojant dėl kamuolio, kai lyg apsiginame, bet davėme varžovams tris šansus. Galvoju, kad tai yra nuovargis.
– Buvo jūsų pikta reakcija, kai Luca Vildoza per kelias sekundes surinko keturis taškus. Kaip paaiškinti, kas nutiko tada?
– Galvoju, kad ir atsipalaidavimas, ir nuovargis. Visų pirma, žinojome, kad Vildoza mėgsta arba labai greitai užbaigti atakas ir tada atiduoda kamuolį komandos draugams, ir besibaigiančio laiko situacijos yra jo. Kai įmetė sunkų tritaškį, kažkiek yra priekaištų žaidėjams už tai, kad žinojome, jog geriau ne Vildoza, o kuris kitas žaidėjas prisiima atsakomybę. Jis įmetė sunkų metimą, o mes pabaigoje taip sužaidėme dėl nuovargio ir koncentracijos.
– Kas neveikė prieš Vildozą ir Nemanją Nedovičių, kurie surinko 48 iš 77 „Crvena Zvezda“ taškų?
– Dabar net sunku kažką pasakyti. Nedovičius labai draskė mūsų agresyvią gynybą, daug kartų praskyrė ją ir dėl to prisirinkome pražangų. Kažkiek nebuvome fiziški žaidžiant prieš jį. Vildozai atidavėme atakų pabaigas.
– Buvo daug kalbų, kokios atmosferos galima laukti Belgrade. Ar nustebino tai, ką pamatėte?
– Kažkiek nustebino priešiškumas prieš rungtynes, bet dar labiau nustebino aplodismentai po rungtynių. Buvo tikri aplodismentai. Švilpimą pakeitė aplodismentai. Aš už tokį krepšinį, už krepšinio kalbą. Lietuva ir Serbija – krepšinio šalys. Manau, ir serbai gerbia Lietuvos krepšinį. Smagu žaisti tokioje sunkioje atmosferoje, kurioje žaisdami jaučiame malonumą.
Jonas Miklovas (BasketNews)
