Darbas nuotoliu – vienas labai retų pandemijos pliusų, atnešęs lankstumo darbuotojams ir darbdaviams. Praėjus euforijai, paaiškėjo, kad ir naujiems darbo būdams reikia tam tikrų taisyklių. Kitaip kyla pavojus ištrinti ribas tarp asmeninio ir darbo laiko.
Darbostogas – atostogų ir darbo derinimas iš bet kurio pasaulio krašto – žmonės dažniausiai sieja su atostogomis, tačiau pastarųjų metu visi darbai yra užmirštami, o darbostogose, atvirkščiai, tenka dirbti nuotoliniu būdu.
Psichologė Inga Būdvytytė sako, kad darbostogos turi ir privalumų, ir trūkumų. Viena vertus, darbuotojai vertina galimybę iš esmės pakeisti aplinką ir šiek tiek pakeliauti, neimant atostogų. Kita vertus, tokio poilsio, kuomet tenka dirbti, kokybė gerokai nukenčia.
Psichologė siūlo įvertinti visus darbostogų privalumus ir trūkumus. Didžiausi privalumai, pasak I. Būdvytytės, tai – nauja aplinka, kuri sukuria atostogų jausmą, galimybė po darbo valandų pramogauti ir ilsėtis. „Darbostogų metu svarbus faktorius – naujų vietų ir naujų žmonių pažinimas. Šis lankstus profesinio ir asmeninio gyvenimo derinimo būdas sukuria progą keliauti darbo dienomis, neimant atostogų, kai darbo procesas nenutrūksta“, – kalba psichologė.
Tačiau I.Būdvytytė pabrėžia ir į darbostogų trūkumus, kuriuos turėtų įvertinti kiekvienas jomis ketinantis pasinaudoti darbuotojas. „Darbostogų metu nėra galimybės pailsėti nuo darbų, ilgiau ir toliau pakeliauti. Tai sukuria atostogų iliuziją, tačiau tikrų atostogų nėra. Jei išvykstama su šeima, veiklos didžiąją dienos dalį išsiskiria ir nėra bendro poilsio su artimaisiais, nes pailsėti ir pasimėgauti atostogų malonumais pavyksta tik po darbo valandų. Svarbu atkreipti dėmesį, kad dėl laiko juostų skirtumo gali sutrikti darbo ir poilsio grafikas“, – vardija I. Būdvytytė.
Darbdaviai renkasi konkretumą
Pasak draudimo bendrovės „Gjensidige“ Žmonių ir kultūros departamento vadovės Baltijos šalims Rasos Rakštelienės, įmonė taiko lankstaus darbo politiką, kuri suteikia darbuotojams galimybę dirbti biure, namuose ar kitoje vietoje. Draudimo bendrovės atstovės teigimu, susitarta ir dėl aiškių taisyklių, pavyzdžiui, iš užsienio galima dirbti ne daugiau dviejų mėnesių per metus. „Aiškiai apibrėžta ir geografinė erdvė bei laiko zona. Laiko skirtumas su Baltijos šalimis neturi viršyti dviejų valandų. Tuomet nenukenčia įmonės darbo ritmas, klientų ir kolegų poreikiai“, – sako R.Rakštelienė.
Jos teigimu, darbostogų koncepcija sulieja darbo ir poilsio sąvokas į viena, o nykstant riboms tarp darbo ir poilsio valandų, kyla grėsmė emocinei ir fizinei sveikatai. „Mūsų įmonėje galioja ne darbostogų, bet lankstaus darbo politika. Žmonės gali dirbti nuotoliu ir Lietuvoje, ir užsienyje, tačiau darbostogos neturi atstoti tikrų atostogų“, – paaiškina „Gjensidige“ Žmonių ir kultūros departamento vadovė Baltijos šalims.
Ji pažymi ir gyvų susitikimų svarbą. „Esame apsibrėžę lankstaus darbo principus, kurių pirmasis sako, jog biuras išlieka mūsų įmonės gyvenimo ašimi. Tai yra tarytum uostas, kur susitinkame komandiniam darbui, bendravimui ir susitikimams. Reguliarūs komandų susitikimai padeda išlaikyti ryšį ir žmogišką šilumą“, – sako R. Rakštelienė.
Darbui iš užsienio būtinas pasirengimas
Psichologė I. Būdvytytė sako, kad nusprendus padirbėti nuotoliu iš užsienio, itin svarbu tinkamai pasirengti, kad tai atneštų kuo daugiau privalumų ir gerų emocijų nei rūpesčių ir nesusipratimų.
„Pirmiausia reikėtų gerai suplanuoti darbus, sudaryti grafikus bei pasiruošti visus reikiamus įrankius nuotoliniam darbui kitoje aplinkoje. Norint susikurti nuotolinę darbo vietą reikalingas spartus ir kokybiškas interneto ryšys. Juo būtų įžvalgu pasirūpinti iš anksto. Antras svarbus kriterijus – gyvenamoji vieta ir tinkama erdvė darbui, tačiau reikėtų pasirūpinti kad ji būtų patogi, norint po darbo nuvykti prie netoliese esančių paplūdimių ar aplankyti turistinius objektus. Rekomenduojama užsitikrinti galimybę savo virtuvėje pasigaminti pusryčius, pietus ar vakarienę. Be to, svarbu susiplanuoti išvyką už tokią kainą, kuri būtų prieinama ir „nekirstų” per kišenę“, – apibendrina I. Būdvytytė.
Nuotrauka asociatyvinė © Canva.
