Europoje vėl daugėja registruojamų užsikrėtimo COVID-19 atvejų – šįkart juos sukelia greitai plintantis naujas omikron atmainos potipis, grasinantis vėl sujaukti europiečių vasaros planus.
Keliose Vakarų Europos šalyse pastaruoju metu registruojamas didžiausias naujų užsikrėtimo atvejų per dieną skaičius per kelis mėnesius. Juos daugiausia sukelia greitai plintantys omikron potipiai BA.4 ir BA.5.
Dėl išaugusio registruojamų susirgimų skaičiaus pasigirsta vis daugiau raginimų neprarasti budrumo visame žemyne, kur atsisakyta daugumos, jei ne visų, dėl koronaviruso anksčiau įvestų suvaržymų.
Pirmasis registruojamų naujų užsikrėtimo atvejų augimas registruotas gegužės mėnesį Portugalijoje, kur kilus BA.5 bangai birželio pradžioje buvo nustatoma po beveik 30 tūkst. atvejų per dieną. Tačiau dabar ši banga slūgsta.
Italijoje antradienį užregistruota daugiau kaip 62,7 tūkst. susirgimų – beveik dvigubai daugiau nei praėjusią savaitę, pranešė Sveikatos apsaugos ministerija.
Tuo metu Vokietija antradienį pranešė per parą registravusi daugiau nei 122 tūkst. užsikrėtimo atvejų.
Prancūzijoje antradienį užregistruota daugiau kaip 95 tūkst. atvejų – tai didžiausias dienos skaičius nuo balandžio pabaigos. Per savaitę naujai registruojamų atvejų šalyje padaugėjo 45 procentais.
Nacionalinio statistikos biuro (ONS) duomenimis, susirgimo atvejų padaugėjo ir Jungtinėje Karalystėje, kur pakartotinio užsikrėtimo omikron atmaina atvejų padaugėjo septynis kartus.
ONS šiuos pokyčius sieja su BA.4 ir BA.5 potipiais. Biuras taip pat nurodė, kad šešta dažniausia mirties priežastis gegužės mėnesį buvo COVID-19 komplikacijos – jos buvo 3,3 proc. visų Anglijoje ir Velse registruotų mirčių priežastis.
BA.5 „ima viršų“
Monpeljė universiteto epidemiologo Mircea Sofonea (Mirčios Sofonėjos) teigimu, COVID-19 vasaros bangą Europoje galima paaiškinti dviem veiksniais.
Vienas iš jų – mažėjantis imunitetas, nes „apsauga, kurią suteikia [persirgimas] infekcija ar vakcinos dozė, laikui bėgant mažėja“, sakė jis naujienų agentūrai AFP.
Kitas veiksnys – nauji potipiai BA.4 ir ypač BA.5, kurie plinta sparčiau, nes, atrodo, yra labiau užkrečiami ir geriau apeina imunitetą.
Olivier Schwartzas (Olivjė Švarcas), Paryžiuje veikiančio Pasteuro (Pastero) instituto virusų ir imuniteto skyriaus vadovas, teigė, kad BA.5 „ima viršų“, nes yra 10 proc. užkrečiamesnis už BA.2.
„Susiduriame su nuolatine evoliucija viruso, kuris susiduria su žmonėmis, jau turinčiais antikūnų, nes anksčiau buvo užsikrėtę arba paskiepyti, ir tada turi rasti selektyvų pranašumą, kad galėtų prasiskverbti“, – sakė jis.
Tačiau ar naujieji potipiai sukelia sunkesnę ligą?
„Remiantis ribotais duomenimis, nėra įrodymų, kad BA.4 ir BA.5 būtų susiję su didesniu infekcijos sunkumu, palyginti su cirkuliuojančiais BA.1 ir BA.2 variantais“, – praėjusią savaitę teigė Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras (ECDC).
Tačiau didėjantis susirgimų skaičius gali lemti vis daugiau hospitalizacijų ir mirčių, įspėjo ECDC.
Prancūzijos vakcinacijos strategiją pandemijos metu koordinuojantis Alainas Fischeris (Alenas Fišeris) įspėjo, kad šalyje pradėjo daugėti hospitalizacijų, todėl greičiausiai padaugės pacientų intensyviosios terapijos skyriuose, o galiausiai – ir mirčių.
Tačiau vokiečių virusologas Klausas Stohras (Klausas Štoras) televizijos kanalui ZDF sakė, kad Vokietijos „ligoninių intensyviosios terapijos skyriuose nieko dramatiško neįvyks“.
Sugrįš kaukės?
ECDC paragino Europos šalis „išlikti budrias“ ir išlaikyti testavimo ir stebėjimo sistemas.
„Tikimasi, kad reikės papildomų stiprinamųjų dozių toms grupėms, kurioms gresia didžiausia sunkios ligos rizika, laukiant būsimų bangų“, – priduriama pranešime.
Atsižvelgdama į didėjantį susirgimų skaičių, praėjusią savaitę Italijos vyriausybė nusprendė iki rugsėjo 30 dienos pratęsti reikalavimą viešajame transporte dėvėti FFP2 lygio respiratorius.
„Noriu ir toliau rekomenduoti apsisaugoti pasiskiepijant antrąja stiprinamąja doze“, – sakė Italijos sveikatos apsaugos ministras Roberto Speranza (Robertas Speranca), kuriam neseniai testu patvirtinta koronavirusinė infekcija.
A. Fischeris teigė, kad Prancūzijoje „akivaizdžiai nepakankamos skiepijimo apimtys“ ir kad gyventojams reikės antrosios stiprinamosios dozės.
Vokietijos vyriausybė savo ruožtu laukia šio mėnesio gale turinčių pasirodyti ekspertų rekomendacijų, kad galėtų nuspręsti, ar vėl įvesti privalomą kaukių dėvėjimą patalpose.
Vokietijos medikas Frankas Ulrichas Montgomery (Frankas Ulrichas Montgomeris), vienas Pasaulio gydytojų asociacijos lyderių, rekomendavo „priemonių rinkinį“ kovai su COVID-19 banga, apimantį kaukių dėvėjimą, skiepus ir kontaktų ribojimą.
Redaktorė Rūta Androšiūnaitė
BNS, Užsienio naujienų skyrius
