Užsienio reikalų ir susisiekimo ministrų išsaugojimas trumpam stabilizuos politinę situaciją Vyriausybėje, tačiau premjerei būtina kuo skubiau spręsti sankcijų baltarusiškoms trąšoms klausimą, sako politologai.
„Tai mažiausios žalos sprendimas. Bet tolesnis darbas irgi nebus lengvas šiai Vyriausybei ir valdančiajai koalicijai, nes kol kas iki galo neaišku, kaip bus sprendžiamas baltarusiškų trąšų tranzito klausimas, kad jis derėtų su Lietuvos užsienio politikos geopolitiniais prioritetais“, – BNS sakė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) profesorius Ramūnas Vilpišauskas, komentuodamas premjerės Ingridos Šimonytės antradienio vakarą išreikštą pasitikėjimą užsienio reikalų ir susisiekimo ministrams.
„Šis sprendimas dabartinės situacijos dar labiau nekomplikuoja, neįneša poreikio keisti žmones, ieškoti naujų, vėl veltis į santykių aiškinimąsi su Prezidentūra, bet gali nutikti taip, kad jeigu ateina laikas ir mes vėl nematome realių sprendimų, visa tai gali grįžti, ir tada jau bus klausimas ne tik atskiriems ministrams, bet ir ministrei pirmininkei, kuri dabar suteikė jiems antrus šansus“, – tvirtino Mykolo Romerio universiteto politologė Rima Urbonaitė.
Pasak politologų, dabar visi labiausiai laukia Vyriausybės sprendimų, kaip bus stabdomas baltarusiškų trąšų tranzitas per Lietuvos teritoriją.
R. Vilpišausko teigimu, susisiekimo ministro pasiūlytas įstatymo projektas kažin, ar taps tokiu sprendimu, tuo abejoja net patys valdantieji.
„Matau du didesnius ilgalaikius strateginius iššūkius šiai Vyriausybei ir valdančiajai koalicijai. Vienas susijęs su geopolitinės įtampos pasekmių valdymų. Jei ES irgi toliau judės link šeštojo sankcijų paketo, tikėtina, kad Lietuvai irgi gali reikėti spręsti, kaip valdyti potencialias neigiamas ekonomines naujų sankcijų pasekmes“, – sakė ekspertas.
Anot jo, iššūkių kelia ir neapibrėžtumas santykiuose su Kinija – kaip dabartinė Vyriausybės politika Kinijos atžvilgiu paveiks Lietuvos įmonių veiklą ir šalies ekonomiką.
Politologas prognozuoja, kad valdantiesiems nebus lengva ir sprendžiant vidaus politikos reikalus, nes balsavimas dėl kitų metų biudžeto parodė, jog esama dauguma itin trapi – už biudžetą balsavo 71 parlamentaras iš 141.
„Imtis reformų, kurios numatytos Vyriausybės programoje, bus labai sudėtinga, be to, iki galo nėra aišku, kaip pavyks koalicijos viduje sutarti. Tai turbūt net didesnis iššūkis gali būti nei sutelkti opozicijos palaikymą savo teikiamiems pertvarkų įstatymams“, –sakė TSPMI profesorius.
Anot R. Urbonaitės, kilusią įtampą dabar gali nuimti tik konkretūs sprendimai, susiję su trąšų tranzitu.
„Sakyčiau, kad čia padarytas mažas žingsniukas stabilizuojant situaciją, lyg ir pasirenkant mažiausią blogybę, bet tokia pozicija gali apvirsti aukštyn kojomis ir pasirodyti tikrai ne geriausiu pasirinkimu, jeigu artimiausiu metu to plano, tų problemų sprendimo, visos strategijos nematysime“, – BNS sakė politologė.
Pasak jos, tokiu atveju reputaciniai ir pasitikėjimo klausimai vėl grįš ir smogs nauja jėga.
„Tada jau grįš klausimas prie visos Vyriausybės“, – tvirtino ji.
Užsienio reikalų ir susisiekimo ministrai Gabrielius Landsbergis bei Marius Skuodis praėjusią savaitę pranešė esantys pasirengę atsistatydinti dėl tebesitęsiančio „Belaruskalij“ trąšų tranzito per Lietuvą, nepaisant gruodžio 8 dieną įsigaliojusių JAV sankcijų šiai įmonei.
Antradienio vakarą Vyriausybės vadovė Ingrida Šimonytė nusprendė, kad atsižvelgiant į paaštrėjusią geopolitinę situaciją, į tebesitęsiančius iššūkius dėl COVID-19 ir migracijos, ministrai turi dirbti toliau.
Lietuvos Vyriausybė jau įsigaliojus sankcijoms paskelbė siekianti nutraukti „Lietuvos geležinkelių“ sutartį su „Belaruskalij“, nors teigia, kad JAV sankcijos trąšų tranzitui Lietuvoje tiesiogiai nėra taikomos.
Antradienį pranešta, kad iš pareigų trauksis „Lietuvos geležinkelių“ vadovas Mantas Bartuška.
Autorė Jūratė Skėrytė, Lietuvos naujienų skyrius
