Skip to content
Kauniečiams kasdienės naujienos
  • Kontaktai
  • Reklama
  • Išsikalbėk
Menu
Kauniečiams kasdienės naujienos
  • Naujienos
  • Visuomenė ir gyvenimas
  • Kultūra
  • Švietimas
  • Verslas
  • Krašto gynyba
  • Video
  • Sportas
Menu Close
  • Naujienos 
    • Naujienos
    • Visuomenė ir gyvenimas
    • Kultūra
    • Švietimas
    • Verslas
    • Krašto gynyba
    • Video
    • Sportas
  • Kontaktai
  • Reklama
  • Išsikalbėk
Search for:

Prisijungti

Priminti slaptažodį

Neturite paskyros? Užsiregistruoti

Recover Password

Jau turite paskyrą? Prisijungti

Registruotis

Jau turite paskyrą? Prisijungti

Lietuva garsėja neuromokslo pasiekimais: kaip šie atradimai pritaikomi vaikų ugdymui?

  • 2021-12-13
  • Kaunieciams.lt
  • Lietuva, Mokslas

Neuromokslų srityje pasaulyje Lietuva sparčiai veržiasi į priekį ir garsėja jaunais specialistais – devyniolikmetis Vilniaus universiteto medicinos studentas Edgaras Zaboras ką tik pasibaigusioje pasaulio neuromokslų olimpiadoje pateko į finalą ir užėmė aukštą 11-ą vietą. Su Kembridžo universitete dirbančia neuromokslų tyrėja, Lietuvos neuromokslų olimpiados įkūrėja, dr. Roma Šiugždaite, pasaulio neuromokslų olimpiados finalistu E. Zaboru ir švietimo eksperte, leidyklos „Šviesa“ ugdymo metodikos grupės vadove Lina Virozeroviene kalbamės apie neuromokslų pasiekimus, Lietuvos indėlį pasaulio mokslo elite ir praktinį mokslinių atradimą pritaikymą – nuo ligų gydymo iki švietime naudojamų ugdymo priemonių. Neuromokslininkai paneigė ir ne vieną nuo seno įsitvirtinusį klaidingą mitą – pavyzdžiui, apie mokymosi stilius ar būtinybę vaiką „išmokyti“. Tiesa, kai kurių senųjų mokymosi metodų, žinomų dar nuo Antikos laikų, efektyvumą naujausi mokslo tyrimai tik patvirtino, tačiau nemažos dalies įsitikinimų šiandien tenka atsisakyti.

Žymiausi Lietuvos neuromokslininikai

Lietuvos neuromokslininkus galima sutikti visame pasaulyje. Kaip pažymi dr. R. Šiugždaitė, vienu ar kitu būdu atradę savo kelią link neuromokslų žinomi lietuviai mokslininkai dirba ne tik Lietuvos universitetuose (kaip dr. Urtė Neniškytė, prof. Osvaldas Rukšėnas, dr. Inga-Griškova Bulanova, dr. Ramunė Dirvanskienė, dr. Kęstutis Skauminas ir kiti), bet ir svetur (tarp jų – prof. Artūras Petronis, dr. Laura Bojarskaitė, Emilė Radytė, Laura Stankevičiūtė, dr. Adomas Bunevičius, dr. Aurina Arnatkevičiūtė ir kiti). Jų moksliniai tyrimai apima įvairias mokslo sritis – nuo neurobiologijos, genetikos iki neuropsichologijos ir smegenų modeliavimo.

Dar vienas labai svarbus neuromokslų pasiekimas Lietuvai – įkurta Integruotų Neuromokslų Asociacija, veikianti kaip tiltas tarp neuromokslo ir jo praktinio taikymo visuomenės labui. Viltis taikyti žinias ir palengvinti žmonių gyvenimus motyvavo ir pasaulinės olimpiados finalininko E. Zaboro pasirinkimą.

„Jau labai seniai kilo noras sieti ateitį su mokslo keliu, visada norėjau pasiekti kažką tokio, kas turėtų nors ir pačią menkiausią prasmę, bet prisidėtų prie visuomenės gerovės. Galbūt tai skamba visai nekukliai, tačiau stengiuosi niekada savęs nepervertinti. Vienas pagrindinių motyvatorių man yra visada pabrėžiamas faktas, kad smegenys yra pats sudėtingiausias, paslaptingiausias žmogaus organas. Daktaro neurologo Ryčio Masiliūno pranešimas apie nervinę sistemą, neuromokslininkės dr. Urtės Neniškytės paskaitos ir žinios apie naujausius mokslininkų tyrimus mane įkvėpė eiti pasirinktu keliu bei pradėti medicinos studijas“, – teigia E. Zaboras.

Kiek visi esame skirtingi, o kiek – panašūs?

Pernai mokyklą baigusio ir dabar mediciną studijuojančio vaikino domėjimosi sritis – šizofrenijos pažinimas. Šizofrenija, kaip ir kiti neurologiniai sutrikimai, kyla dėl sutrikimų labai sudėtingoje nervinėje sistemoje. Šios srities mokslininkai nuolat atlieka įvairiausius tyrimus, siekdami atrasti veiksmingas gydymo terapijas, mažiau žalingus vaistus, kurie malšintų sutrikimų simptomus. Šizofrenijos tyrimai prisideda ir prie geresnio sveikų žmonių smegenų veiklos pažinimo.

„Reikia nepamiršti, kad kiekvieno žmogaus smegenys yra savitos, todėl kartais labai sunku paaiškinti tam tikrus dalykus apie jas. Vieniems sekasi lengviau mokytis, kalbėti, kiti yra geri aktoriai, menininkai, matematikai. Galima bandyti brėžti paralelę tarp panašiai mąstančių žmonių, ar tokių, kuriems gerai sekasi tas pats dalykas, tačiau jų smegenų veikla gali visiškai skirtis, todėl skiriasi ir šizofrenija sergančių žmonių simptomai bei gydymas“, – teigia mediciną studijuojantis E. Zaboras.

Žinios apie smegenų veiklą taikomos praktikoje

Mokslininkė R. Šiugždaitė plačiau papasakojo apie mokslo, tiriančio smegenų veiklą, pasiekimų taikymą praktikoje.

„Už vieną iš naujausių atradimų, radikaliai pakeitusių mūsų požiūrį į smegenų veiklą, šiemet buvo įteikta fizikos Nobelio premija. Metodologija, kurią išvystė fizikai, norėdami suprasti sudėtingas fizines sistemas, dabar naudojama ir neuromoksluose, siekiant suprasti, kaip mūsų smegenys veikia kaip sistema. Ilgą laiką ypač klinikiniuose tyrimuose liga ar elgesio sutrikimai buvo siejami su kuriuo nors smegenų regionu, jo struktūra ar morfologinėmis savybėmis. Tačiau pradėjus žiūrėti į smegenis kaip sudėtingą sistemą, tyrinėti kaip neuronai bendrauja vienas su kitu, kaip keičiasi informacija, tai padėjo suprasti daugybę sudėtingų klinikinių, kognityvinių ir elgsenos sutrikimų“, – teigia dr. R. Šiugždaitė.

Pasak jos, mokslininkai, pasitelkdami mašininį mokymąsi, dabar labiau koncentruojasi į galimybes suprasti smegenų veikimo dinamiką, vystymosi trajektorijas, aplinkos ir genetikos įtaką, individualias diagnozes ir ligų gydymą.

Taikoma kuriant naujus švietimo metodus

Be sudėtingų diagnozių ir gydymo neuromokslo atradimai praverčia ir kasdieniškose veiklose, su kuriomis susiduriame mes visi. Viena iš tokių sričių – švietimas ir naujausių neuromokslo žinių taikymas kuriant ugdymo metodus ir priemones, padedančias geriau ir greičiau išmokti reikalingas žinias, įgūdžius ir kompetencijas.

„Itin įdomi yra viena iš vėlesnių studijų Kembridžo universitete, kurios metu buvo tiriami pradinių klasių mokiniai, turintys mokymosi sunkumų. Mokymosi problemų pasaulyje turi apie 14-30% mokinių, bet kodėl mokymasis jiems yra iššūkis ir kaip tai susiję su smegenimis? Tokie mokiniai dažnai jau turi specialisto nustatytą diagnozę, susijusią su vystymosi nukrypimais, arba net keletą jų, gauna atitinkamą terapiją. Kita mokymosi sunkumus turinčių vaikų grupė neturi jokios diagnozės, todėl negauna jokios pagalbos. Pasitelkiant sudėtingų sistemų teoriją pademonstravome, kad vaiko kognityvinės problemos dažnai nesutampa su smegenų vystymosi nukrypimų diagnoze, kurios pagrindu skiriamos intervencijos. Tyrimas parodo, kad nėra vienareikšmės smegenų dalies, kuri būtų atsakinga už vystymosi nukrypimus ar mokymosi sunkumus, bet svarbu, kaip smegenys susijungia į tinklą, kurie smegenų mazgai yra svarbūs ir kaip efektyviai tas tinklas persiuntinėja informaciją. Šis supratimas suteikė prielaidų atidžiau pasižiūrėti į intervencijas, kurios galėtų labiau padėti vaikams įveikti individualius mokymosi sunkumus“, – teigia dr. R. Šiugždaitė.

Padeda geriau įsiminti žinias

Specialiomis mokymosi technikomis, padedančiomis įsisavinti didelį žinių kiekį, ruošdamasis olimpiadai domėjosi ir E. Zaboras. Tokios mokymosi strategijos nepadaro greitų stebuklų, tačiau padeda efektyviau išnaudoti ilgalaikio mokymosi rezultatus.

„Pasiruošimo metu tiek olimpiadoms, tiek egzaminams svarbiausia yra įdėtas nuoseklus darbas. Norint pasiekti aukštų rezultatų tikrai nepakanka retų prisėdimų prie medžiagos, kurią stengiamasi išmokti. Tinkamai ir produktyviai išnaudoti savo laiką padeda trumpalaikių ir ilgalaikių darbų planavimas.  Taip pat visada padeda, kai tam tikra medžiaga yra vis pakartojama laiko bėgyje, taip galima žymiai daugiau norimos informacijos sutalpinti ilgalaikėje atmintyje“, – teigia medicinos studentas.

E. Zaboras įsitikinęs, kad tam tikro mokomojo turinio pateikimas atsižvelgiant į neuromokslo principus palengvintų žinių įsisavinimą ir daugeliui mokinių. Tai būtų tikrai naudingiau negu senovinis „kalimas“.

„Yra atlikta labai daug tyrimų apie skirtingus mokymosi metodus. Kai kurie yra tikrai veiksmingi bei padeda žmonėms geriau įsisavinti informaciją. Platus naujausių metodų taikymas mokyklose labai palengvintų mokinių mokymąsi. Tradicinį prisėdimą prie knygų ir „kalimą“ privalo pakeisti labiau ištęstas informacijos įsisavinimas, dėl kurio mokiniai nepamirštų visko iš karto po atsiskaitymo. Pasenusių mokymo metodų pakeitimas kartu su kitomis švietimo reformomis tikrai prisidėtų prie geresnių mokinių rezultatų bei bendro pasitenkinimo mokslu, mokykla“, – teigia E. Zaboras.

Keičiasi ir mokinių vadovėliai

Mokymo(si) priemonių ir edukacinių sprendimų rengėjai taip pat atsižvelgia į naujausias švietimo tendencijas, įvairių sričių mokslininkų tyrimų rezultatus, išvadas ir rekomendacijas. „Šviesos“ ugdymo metodikos ekspertė L. Virozerovienė su komanda atidžiai seka, ką apie žmogaus smegenis, mokymąsi ir išmokimą rašo ir rekomenduoja pasaulio ir Lietuvos neuromokslininkai.

„Įdomu tai, kad tyrimai atskleidė ne tik naujų mokymosi metodų veiksmingumą, bet ir patvirtino kai kuriuos senuosius, laiko patikrintus metodus… Pavyzdžiui, Sokratiškasis klausinėjimas net ir šiandien yra vienas iš veiksmingesnių metodų, skatinančių gilesnį mokymąsi ir geresnį išmokimą. Taip pat padeda naujai išmoktų dalykų kartojimas, kuris irgi nėra naujas principas. Tačiau šiandien jau žinome, kad kartojimas yra pagrįstas smegenų tyrimais, kad jis turi vykti tam tikrais periodais, kartojant ne visai tą patį, o keičiant sąlygas, kontekstus, sudėtingumo lygį. Todėl naujų vadovėlių ir veiklos sąsiuvinių ar užrašų turinį konstruojame taip, kad juose atsirastų neuromokslu pagrįstų mokymosi metodų ir principų taikymas, o mokomosios medžiagos pateikimas, mokymosi priemonių struktūra padėtų kiekvienam mokiniui mokytis ir išmokti“, – teigia L. Virozerovienė.

Ekspertė atkreipė dėmesį, kad yra ir visai naujų dalykų, griaunančių įsisenėjusias nuostatas – pavyzdžiui klaidingą mitą apie mokymosi stilius ar taip vadinamą „multitaskinimą“. L. Virozerovienė pataria nepulti į kraštutinumus, o kritiškai atsirinkti, kas yra tikrai vertinga, prasminga ir kūrybiškai pritaikyti tai ugdymo procese ir turinyje.

Mitas apie skirtingus mokymosi stilius

Įsiklausome, ką neuromokslininkai kalba apie tam tikrus mitus švietime. Štai neuromokslininkė dr. U.Neniškytė paneigė klaidingą įsitikinimą, kad kiekvienam asmeniui geriausiai tinka tik vienas tam tikras mokymosi stilius: vizualinis, kinestetinis ar audialinis. Naujausi tyrimai rodo, kad mokymosi medžiagos diferenciavimas pagal skirtingus tipus nepadeda pasiekti geresnių mokymosi rezultatų.

„Suprasdami, kad kiekvienas geriausiai išmokstame kombinuodami kelis mokymosi stilius, medžiagą mokymosi priemonėse pateikiame įvairiomis formomis: ne tik tekstu ir iliustracijomis, bet ir video, audio, (išlaikant tam tikrą santykį), ne tik popieriniu, bet ir skaitmeniniu formatu, skatiname užduotis atlikti įvairiais būdais“, – teigia L. Virozerovienė.

Klaida manyti, kad galime vaiką išmokyti

Kitas neteisingas įsitikinimas – kad vaiką galima išmokyti. Pasak neuromokslininkės dr. U. Neniškytės, iš esmės nieko negalime išmokyti, galime tik sudaryti galimybes mokytis, o mokinys turi aktyviai mokytis pats. Mokytojas gali tik pateikti reikiamą medžiagą, ją nuosekliai ir aiškiai išdėstyti, nurodyti esamas žinių spragas, suteikti tinkamą mokymosi aplinką, bet jis negali išmokyti.

„Matome, kad tai yra labai susiję su mokymosi motyvacija. Kaip ją paskatinti, palaikyti? Tai iššūkis ne tik mokytojams, tėvams, bet ir mokymosi priemonių kūrėjams. Siekiame atskleisti naujų dalykų mokymosi prasmę, atsakyti į dažnai vaikų keliamą klausimą „kodėl to man reikia mokytis?“, kad vaikui būtų aktualu, įdomu, skatintų gilintis, tyrinėti, mokytis pačiam. Taip pat atsižvelgiame į tai, kad mokymosi procesas ir turinys vaikui turi kelti geras emocijas, nes baimė ir įtampa blokuoja smegenų veiklą, neleidžia priimti naujų dalykų arba juos atsiminti ilgesnį laiką. Tie, kurie jau seniai baigė mokyklą ir laikė egzaminus, ko gero, dabar negalėtų atgaminti daugelio žinių, kurias turėjo tuo metu. Bet visi tikrai prisimins įvairias emocijas, būsenas, smagius nuotykius, įvairių įspūdžių sukėlusius patyrimus iš mokyklos laikų“, – teigia L. Virozerovienė.

Svarbiausia – nenukrypti į kraštutinumus

Galiausiai „Šviesos“ ekspertė pamini dar du vienas kitam prieštaraujančius įsitikinimus, kurių abiejų visiškai sugriauti negalime, nes tiesa slypi kažkur per vidurį. Pagal vieną įsitikinimą svarbiausia – žinios (faktai), o pagal kitą – priešingai, kad žinių nebereikia ir būtina, kad vaikas faktus ir teorijas atrastų, susikonstruotų pats.

„Tačiau, anot neuromokslininkės Emilės Radytės, jeigu mokykloje norima ugdyti kritinį mąstymą – pirmas dalykas, kurio reiktų imtis, yra mokyti žinių ir faktų iš tos srities, apie kurią turėtų būti kritiškai mąstoma. Taigi, balansas tarp faktų, teoremų, taisyklių mokymosi ir aktyvaus tyrinėjimo, kūrybiškumo ieškant, atsirenkant ir atrandant sau svarbius dalykus, turi būti išlaikomas ne tik mokymosi procese, bet ir turinyje“, – teigia L. Virozerovienė.

Užsiprenumeruok naujienas tiesiai į savo el. paštą

Taip nepraleisi svarbiausių naujienų!


Daugiau naujienų:

Seimas imasi kitų metų valstybės biudžeto projekto

Kaunas apdovanotas „Auksine krivūle“

„Čekiukų” bylos: į savivaldybių biudžetus grįžo 1,2 mln. eurų, siekiama išieškoti dar 1,3 mln. eurų

Sukčiautoja įtikino kaunietę paimti beveik 23 tūkst. eurų paskolų

Kaune nuo policijos bėgo maišelį su narkotikais burnoje laikęs vyras

Ką veikti Kauno rajone? Kultūros ir sporto renginiai spalio 20-26 d.

Stanislovas Buškevičius

Stanislovas Buškevičius. Vilnius jau krito: turime apginti Kauną ir Lietuvą

Daug moterų bijo kalbėti apie savo kūną: gydytoja ginekologė paaiškina, nuo ko pradėti

Studentai kviečiami į vaistines atsiimti kalio jodido tablečių

Atnaujinti mokinių ir studentų bendrabučiams skirta 5,7 mln. eurų

Higiena, kuri telpa kišenėje – greitas sprendimas jūsų saugumui

Nuo pieninių dantų iki implantų – šypsenos istorija su „Altamedica“

Henriko Daktaro namą apšaudę bei sprogdinę nuteistieji tikisi švelnesnės bausmės

Stasys Buškevičius

S. Buškevičius. Vizija miestui: geresnė Lietuva prasideda Kaune

Sprendimas sumažinti Cichanouskajos fizinės apsaugos lygį sulaukė Kremliaus žiniasklaidos dėmesio

Babtų vaikai turės naują erdvę kūrybai, poilsiui ir bendrystei

„Skelbk žodį, veik laiku ir nelaiku” (2 Tim 4, 2), 29 eilinis sekmadienis

Baltarusijos pasienyje VSAT apgręžė 18 neteisėtų migrantų

Pergalę prieš Lietuvą EŽTT pasiekęs Misiūnas žada vėl skųsti prezidento sprendimą neskirti jo teisėju

Gimtadienį švenčiantis Landsbergis ragina atsispirti blogiui: Lietuvą nuodija melas

Prasidėjo Karinių oro pajėgų pratybos „Budrus sakalas“

Vingio parke rengiamas paramos bėgimas „In Memoriam“, skirtas mirusiems kariams atminti

KAM atstovė: dėl Rupšio dantų buvo vykdomas didelis tyrimas, Karo medicinos tarnyba neteikė duomenų

STT „čekiukų“ byloje pareiškė įtarimus Seimo nariui Martinaičiui

Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisija pagerbė Mažosios Lietuvos genocido aukas

Ekspertė pasidalino psichologiniais triukais, kurie pravers plečiant verslą JAV

Šiaulių mero Visocko byloje prokurorė pareiškė 54,7 tūkst. eurų ieškinį

Kaune, Tauragėje ir Šiaulių rajone sukčiai iš žmonių išviliojo apie 41,8 tūkst. eurų

Tautvydas Barštys. Diagnozė Lietuvos politikams

Prokurorė: „Grigeo Klaipėda“ išleistų nuotekų užterštumas aplinkosaugines normas viršijo 166 kartus

Anduose rastas iki šiol nežinomos dinozaurų rūšies skeletas

Kada metas keisti čiužinį? Pagrindiniai ženklai

„Grigeo Klaipėda“ byloje dėl Kuršių marių taršos bus sakomos baigiamosios kalbos

Premjerė: apmaudu, kad kultūros bendruomenės protestai tęsis

Sinkevičius: kyšio neėmiau, Lobovas spekuliuoja vaikų tema

Kaišiadorių rajono tarybos narys M. Kuklierius kreipėsi į Generalinę prokuratūrą dėl UAB „Kaišiadorių vandenys“ veiklos

Tamašunienė apie priekaištus dėl partnerystės: socdemai, pasikvietę LLRA-KŠS į koaliciją, žinojo mūsų poziciją

Vaišvydavos bendruomenė kviečia pokalbiui prie kavos: kartu spręs vietos problemas

Seimo nariai nustojo net vaidinti rūpestį Lietuvos dirbančiaisiais

Prokuratūra: sprendimas pridėti 10 taškų prie VBE rezultatų prieštarauja įstatymams

SGD terminale įvykdyta pirmoji biometano virtualaus skystinimo operacija

Olekas apie Sabatausko sprendimą išstoti iš LSDP: geras, bet gal ankstyvas žingsnis

Siekiant kovoti su vėžiu ES, PSO ragina griežtinti alkoholio politiką

Lietuvos tenise tęsiasi graži tradicija – Rožinio kaspino turnyras

Pirmasis „Performanso meno savaitgalis“ Kaune suburs ryškius užsienio ir Lietuvos menininkus

Visvaldas Matijošaitis: „Buvęs kultūros ministras nevengdavo darbo metu ir ant sofos pamiegoti”

Į Lietuvą neįleistas suklastotus automobilio dokumentus turėjęs baltarusis

EK svarsto griežtinti tabako gaminių pardavimą ir vartojimą

Lietuviškas „X-Wing“ Ukrainoje: greitai įsijungs į kovą prieš rusų okupantus

Užimtumo tarnyba apžvelgė atlyginimų raidą: ryškėja nauji lyderiai

Miego svarba: penktadalis sunkių eismo įvykių – dėl mieguistumo ir nekokybiško poilsio

Stanislovas Buškevičius

Stanislovas Buškevičius: nepasiduokime iš Europos ateinančiai antisemitizmo bangai

NATO nori laimėti?

Kauno rajone užsiliepsnojus pastatui, iš jo evakuotas 21 žmogus

Policija: po futbolo rungtynių Kaune viešoji tvarka nebuvo sutrikdyta

Donatas Latkauskas. Kamščiuose dūstantis Kaunas – ką daryti?

Tūkstančiai žmonių minėjo Pasaulinę psichikos sveikatos dieną

„Tavo tikėjimas išgelbėjo tave” (Lk 17, 19) 28 eilinis sekmadienis

Rusijos provokacijos: „žalieji žmogeliukai“ Estijos pasienyje

Už šnipinėjimą Rusijai nuteistas Manovas savo skundo nagrinėjime nepasirodė

Kitą savaitę Ruginienė pradės konsultacijas dėl kultūros ministro: mano, kad tinkamiausia būtų Aleknavičienė

Seimas įstatymu reglamentuos šunų pagalbininkų darbą

Premjerės patarėjas smerkia Žemaitaičio pareiškimus apie Gelūną: žada vertinti ir pasisakymus, ir padėtį koalicijoje

Patogus apsipirkimas iš namų: ką verta rinktis internetinėse parduotuvėse?

Piniginiai panašumai tarp Lietuvos ir Rusijos (Video)

PSO: trečdalį Europos gydytojų ir slaugytojų kamuoja depresija

ES priimtos naujos taisyklės dėl mokamos politinės reklamos

Angelų kūrėja Giedrė Slavinskienė: „Mano žmogeliukai ne visada gimsta su sparnais“

Kaune atidaryta didžiausia Lietuvoje ekstremalaus bėgimo su kliūtimis trasa

Žvilgsnis į Vytauto Didžiojo karo muziejaus parodą „Birutės vardu šventą ugnį nešu”

Akriliniai dažai, jų savybės ir panaudojimo sritys

Kaune dviratininkas atsitrenkė į policininko automobilį

Migracijos departamento vadovu konkursu susidomėjo apie 10 pretendentų

Teismui perduota byla, kurioje vyras kaltinamas Kaune esančiame bute susprogdinęs granatą

Kauno rajone bus tiesiamas 4 km ilgio pėsčiųjų ir dviračių takas

Drobiazko advokatė: KT nutarimu teisminis ginčas nesibaigė

Raudondvario plente esančioje teritorijoje Kaune išsiliejo gyvsidabris

Ar Kaunas pagaliau turės dalyvaujamąjį biudžetą?

Pagerbti Kauno rajono mokytojai

Ruginienė sako, kad būtina tobulinti gyventojų perspėjimo sistemą: man nepatinka, kad ne visur girdime sirenas

Kauno valstybiniame lėlių teatre – ekologinė pasaka „Šiltnamis“: ar draugystė gali išgelbėti gamtą?

VSAT: dėl balionais gabenamos kontrabandos per operacijas sulaikyti 6 įtariamieji

„Eksporto kodas 2025“ Kaune: kaip Lietuvos verslui atsiverti pasaulio rinkoms

Robertas Kaunas: buvusio ministro S. Kairio įsakymas dėl nemokamų bilietų politikams primena sovietinius laikus

Mindaugas Kuklierius, Antikorupcijos komisijos pirmininkas

Ar teisus prezidentas, vetavęs vagims naudingas pataisas?

Stasys Buškevičius. Paauglių nusikalstamumas – atsakomybės nebuvimo pasekmė

Baudžiamojoje byloje nuteistas Gražulis: kreipsiuosi į Trumpą

Gyventojų evakavimo pratybos vyksta be trikdžių

„Išlįsk iš ekrano“ – atvira diskusija Kaune apie tai, kaip technologijos keičia mūsų gyvenimą

Budraitis perrinktas Nacionalinio dramos teatro vadovu

Teismas skelbs nuosprendį LGBTQ asmenų niekinimu kaltinamam europarlamentarui Gražuliui

PSO: pasaulyje mažėja rūkalių skaičius

Jonas Narsutis. Europos pramonės kryžkelė

Žemaitaitis turi kandidatą į kultūros ministrus: tai yra ne partijos žmogus

Vilniuje įvyko pirmasis „Žygis už gyvybę“: dalyviai ragino atkreipti dėmesį į gyvybės apsaugą ir žmogaus orumą

Žemaitaičio retorika kultūrininkų atžvilgiu nesikeičia: jie vakar rėkė, cypė, klykė, baubė

Atvirų durų diena Kaune: verslininkai kviečiami pažinti Rūmų bendruomenę

Nobelio medicinos premija už imuninės sistemos tyrimus skirta trims mokslininkams

Policija ir VSAT: apie surastus meteorologinius oro balionus informacijos neturime

Žiniasklaida: bankrutuoja dar vienas restoranas. „Piano Piano” žlugimas

„Sustiprink mūsų tikėjimą!” (Lk 17, 5), 27 eilinis metų sekmadienis

Siūlo palikti galimybę pacientams primokėti už nemedicinines paslaugas

Seimas imasi kitų metų valstybės biudžeto projekto

2025-10-21

Kaunas apdovanotas „Auksine krivūle“

2025-10-21

„Čekiukų” bylos: į savivaldybių biudžetus grįžo 1,2 mln. eurų, siekiama išieškoti dar 1,3 mln. eurų

2025-10-21

Sukčiautoja įtikino kaunietę paimti beveik 23 tūkst. eurų paskolų

2025-10-21

Kaune nuo policijos bėgo maišelį su narkotikais burnoje laikęs vyras

2025-10-21

Ką veikti Kauno rajone? Kultūros ir sporto renginiai spalio 20-26 d.

2025-10-20
Stanislovas Buškevičius

Stanislovas Buškevičius. Vilnius jau krito: turime apginti Kauną ir Lietuvą

2025-10-20

Daug moterų bijo kalbėti apie savo kūną: gydytoja ginekologė paaiškina, nuo ko pradėti

2025-10-20

Studentai kviečiami į vaistines atsiimti kalio jodido tablečių

2025-10-20

Atnaujinti mokinių ir studentų bendrabučiams skirta 5,7 mln. eurų

2025-10-20

Higiena, kuri telpa kišenėje – greitas sprendimas jūsų saugumui

2025-10-20

Nuo pieninių dantų iki implantų – šypsenos istorija su „Altamedica“

2025-10-20

Henriko Daktaro namą apšaudę bei sprogdinę nuteistieji tikisi švelnesnės bausmės

2025-10-19
Stasys Buškevičius

S. Buškevičius. Vizija miestui: geresnė Lietuva prasideda Kaune

2025-10-19

Sprendimas sumažinti Cichanouskajos fizinės apsaugos lygį sulaukė Kremliaus žiniasklaidos dėmesio

2025-10-19

Babtų vaikai turės naują erdvę kūrybai, poilsiui ir bendrystei

2025-10-19

„Skelbk žodį, veik laiku ir nelaiku” (2 Tim 4, 2), 29 eilinis sekmadienis

2025-10-19

Baltarusijos pasienyje VSAT apgręžė 18 neteisėtų migrantų

2025-10-19

Pergalę prieš Lietuvą EŽTT pasiekęs Misiūnas žada vėl skųsti prezidento sprendimą neskirti jo teisėju

2025-10-18

Gimtadienį švenčiantis Landsbergis ragina atsispirti blogiui: Lietuvą nuodija melas

2025-10-18

Prasidėjo Karinių oro pajėgų pratybos „Budrus sakalas“

2025-10-18

Vingio parke rengiamas paramos bėgimas „In Memoriam“, skirtas mirusiems kariams atminti

2025-10-18

KAM atstovė: dėl Rupšio dantų buvo vykdomas didelis tyrimas, Karo medicinos tarnyba neteikė duomenų

2025-10-17

STT „čekiukų“ byloje pareiškė įtarimus Seimo nariui Martinaičiui

2025-10-17

Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisija pagerbė Mažosios Lietuvos genocido aukas

2025-10-17

Ekspertė pasidalino psichologiniais triukais, kurie pravers plečiant verslą JAV

2025-10-17

Šiaulių mero Visocko byloje prokurorė pareiškė 54,7 tūkst. eurų ieškinį

2025-10-17

Kaune, Tauragėje ir Šiaulių rajone sukčiai iš žmonių išviliojo apie 41,8 tūkst. eurų

2025-10-17

Tautvydas Barštys. Diagnozė Lietuvos politikams

2025-10-16

Prokurorė: „Grigeo Klaipėda“ išleistų nuotekų užterštumas aplinkosaugines normas viršijo 166 kartus

2025-10-16

UAB “Kauniečiams”
Įmonės kodas: 307072731
PVM mokėtojo kodas: LT100017557011
Banko sąskaitos nr.: LT717044090113506715

info@kaunieciams.lt
Privatumo politika

Pranešk naujieną!

Pamatėte ar nugirdote kažką įdomaus ar šokiruojančio?
Pasidalinkite šia žinia su portalo skaitytojais.

Pasidalinti žinia

Copyright © 2025 Kauniečiams kasdienės naujienos