Seimas šią savaitę išplėtė Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) funkcijas – jam pavesta organizuoti partizanų palaikų paiešką, kaupti jų artimųjų DNR, inicijuoti meno kūrinių kūrimą apie laisvės kovas.
Prieš priimant pataisas Seimo narys Valdas Rakutis atkreipė dėmesį, kad realiai tuos darbus centras jau daro.
„Šita praktika centre jau yra taikoma kelerius metus, bet neturėjo juridinio statuso. Tai buvo daugiau sava iniciatyva. Taip pat reikėjo juridinio pagrindo vykdyti tam tikras statybas užsienio valstybėse“, – sakė jis.
Parlamentaro teigimu, LGGRTC planuoja įsteigti specialų skyrių partizanų palaikų paieškoms.
Anot V. Rakučio, išplėtus Genocido centro funkcijas efektyviau turėtų būti vykdoma ir istorinės atminties politika užsienyje.
Pagal priimtas pataisas, centras turės inicijuoti ir organizuoti okupacijų laikotarpiu žuvusių, dingusių be žinios, represuotų, persekiotų, nukentėjusių Lietuvos gyventojų, pasipriešinimo okupacijoms dalyvių, laisvės kovotojų palaikų paiešką.
Jis taip pat paskirtas atsakingu už palaikų identifikavimą, laisvės kovotojų ir jų giminaičių genetinių (DNR), biologinių mėginių bazės sukūrimą.
„Atsižvelgiant į tai, kad nuo tiriamo laikotarpio praėjo 70 metų ir dėl šios priežasties ieškomų asmenų gyvų giminaičių nelengva rasti, taip pat atsižvelgiant į tai, kad žuvusių/nužudytų laisvės kovotojų buvo apie 20 tūkst. ir dauguma jų palaikų nerasti iki šiol, jų paieškos užtruks dar ilgai, būtina kuo skubiau sukaupti ieškomų asmenų gyvų giminaičių DNR bazę“, – teigiama pataisų aiškinamajame rašte.
Anot jo, ši DNR bazė reikalinga ir tam, kad joje būtų galima saugoti rastų neatpažintų laisvės kovotojų mėginius, tikintis, jog ateityje pavyks juos identifikuoti.
Be to, Registrų centras įpareigotas Genocido centrui teikti informaciją apie giminystės ryšius.
Priimtos pataisos taip pat numato, kad LGGRTC turės inicijuoti, skatinti ir remti memorialinių kompleksų, paminklų statybą, atminimo ženklų, kino filmų, monografijų kūrimą Lietuvoje ir už jos ribų.
Išplėtus centro funkcijas kitąmet jam papildomai reikės 432 tūkst. eurų.
Partizaninis karas prieš Sovietų Sąjungos okupaciją Lietuvoje vyko 1944–1953 metais. Jame dalyvavo ne mažiau kaip 50 tūkst. žmonių, o visame pasipriešinimo judėjime kaip pogrindžio organizacijų nariai, rėmėjai dalyvavo apie 100 tūkst. Lietuvos gyventojų. Šiame kare žuvo per 20 tūkst. partizanų ir jų rėmėjų.
