2021 12 08
Rengiantis prisijungimui prie kontinentinės Europos elektros sistemos (KET) tinklų, Lietuvos ir Lenkijos elektros perdavimo sistemų operatorės „Litgrid“ ir PSE atliko išskirtinį avarinio prisijungimo bandymą per neseniai tam pritaikytą Lenkijos ir Lietuvos elektros sistemų jungtį „LipPol Link“.
Bandymo metu, simuliuojant avariją, pagrindiniai Lietuvos elektros energijos gamybos įrenginiai buvo atjungti nuo penkias posovietines šalis jungiančio BRELL žiedo elektros energijos sistemos. Jie buvo iš naujo paleisti veikti kontinentinės Europos elektros sistemoje, kurią valdo dispečerinis centras Vokietijoje, ir pirmą kartą istorijoje išbandyti veikime su Lenkijos, o kartu – ir su kontinentinės Europos sistema. Tai reiškia, kad kritiniu atveju Lietuva jau šiandien turi galimybę užsitikrinti elektros sistemos stabilumą prisijungdama prie Lenkijos, o kartu – ir kontinentinės Europos elektros energetikos sistemos (EES).
„Tai istorinis bandymas ne tik energetinės nepriklausomybės, bet ir nacionalinio saugumo požiūriu. Turime išbandytą sinchroninio prisijungimo jungtį, o mūsų pagrindiniai gamybiniai elektros energijos pajėgumai yra pasirengę dirbti kontinentinės Europos sistemoje, – sako energetikos ministras Dainius Kreivys. – Tai reiškia, kad kritiniu atveju galime užtikrinti nenutrūkstamą šalies elektros energetikos sistemos darbą pasitelkdami Lenkijos partnerius. Tai – geopolitinis lūžio taškas, rengiantis galutiniam Lietuvos elektros energijos sistemos prisijungimui kontinentinės Europos tinklų 2025 m.“
Bandymas atliktas po to, kad lapkritį buvo baigtas vienas svarbiausių sinchronizacijos projektų – Lenkijos ir Lietuvos elektros sistemų jungties „LipPol Link“ plėtra. Joje sumontuota įranga bandymo metu sudarė technines sąlygas tiesiogiai sujungti Lietuvos ir Lenkijos elektros energetikos sistemas. „LItPol Link“, apjungianti technologiškai skirtingas Baltijos šalių ir Vakarų Europos elektros infrastruktūras, yra vienas svarbiausių elementų, sinchronizuojantis su žemynine Europa ir galutinai integruojantis į Europos elektros sistemą.
„Tai buvo vienas techniškai sudėtingiausių bandymų Lietuvos energetikos istorijoje, parodęs mūsų technologinę įrenginių parengtį ir energetikos specialistų profesionalumą. Efektyviai bendradarbiaudami su mūsų partneriais Lietuvoje ir Lenkijoje su šia užduotimi susitvarkėme pavyzdingai, tačiau ruošdamiesi savarankiškam dažnio valdymui ir sinchroniškam veikimui kartu su žemyninės Europos partneriais dar turime atlikti nemažai darbų modernizuodami ir stiprindami mūsų elektros tinklus ir sistemos valdymą“, – teigia „Litgrid“ generalinis direktorius Rokas Masiulis.
Iki šiol Lietuva, Latvija ir Estija kartu su Rusija ir Baltarusija veikia sovietinėje IPS/UPS sistemoje, kurios valdymas centralizuotai reguliuojamas Rusijoje. 2025 m. Baltijos šalys nuo jos planuoja atsijungti ir prisijungti prie kontinentinės Europos elektros sistemos tinklų. Tam reikalinga įgyvendinti sinchronizaciją, t.y., parengti Baltijos šalių elektros energijos sistemas veikti pagal europietiškus standartus.
Iki sinchronizacijos su kontinentinės Europos tinklais yra suplanuoti dar keli itin svarbūs bandymai. 2022 m. planuojama atlikti Lietuvos izoliuoto darbo bandymą, o vėliau – ir bendrą Baltijos šalių elektros energetikos sistemų izoliuoto darbo bandymą.
Pasiruošimas sinchronizacijai Lietuvoje vyksta įgyvendinant 15 Vyriausybės patvirtintų ypatingos valstybinės svarbos sinchronizacijos programos projektų, kurie apima naujos jūrinės jungties su Lenkija „Harmony Link“ tiesimą, 3 sinchroninių kompensatorių įrengimą, 200 MW energijos kaupiklių (baterijų) sistemos įdiegimą, vidinių tinklų stiprinimą ir sistemos valdymo bei IT tobulinimą.
„Litgrid“ nuotraukoje – energetikos ministras Dainius Kreivys ir „Litgrid“ generalinis direktorius Rokas Masiulis stebi gruodžio 4 d. atliktą bandymą.
