Penktadienį Vilniuje – Tautinių bendrijų namuose – įvyko Lietuvos žurnalistų draugijos (LŽD) ataskaitinis rinkiminis suvažiavimas. Nauja LŽD lydere tapo kaunietė Skirmantė Javaitytė. LŽD centro valdybos poste ji pakeitė kitą žinomą Kauno žurnalistę Gražiną Viktoriją Petrošienę.
Įgaliojimus perduodanti pirmininkė labiausiai linki draugijai sutarimo ir dinamikos.
„Savo metus paskirtus LŽD veiklai labai stengiausi naudoti telkimui. Pirmoji organizacijos vadovė – šviesios atminties Roma Grinbergienė man pasiūlė būti jos įpėdine. Ji mane perspėjo, kad tai organizacija be Vilniaus skyriaus ir paaiškino, kad vilniečiai mažiau bendruomeniški, arogantiški, susireikšminę. Mano didelei nuostabai R. Grinbergienė pasakė pasirenkanti mane savo įpėdine, nes aš neva turiu diplomatinių, taikdariškų bruožų. Tad mano misija – sukurti ir Vilniaus skyrių, pritraukti jaunesnių žmonių – kaip ir baigta. Džiaugiuosi perduodama antspaudą ir įgaliojimus talentingai ir dinamiškai Skirmantei,“ – sakė G. V. Petrošienė.
LŽD išsirinko naują Centro valdybą, kuri, pagal įstatus, iškart išsirenka pirmininką.
Ja tapusi S. Javaitytė, baigusi Kauno Vytauto Didžiojo universitete žurnalistiką portalui „kaunieciams.lt“ sakė bandysianti derinti garbingą senos organizacijos istoriją ir tradicijas su naujovių dinamika.
„Atvykau į Kauną studijuoti ir čia likau. Revoliucijų nežadu, gerbiu tai, ką radau. Žmonės ir mokytis turi nuolat. Nes technologijos perverčia technologijas, epochos epochas. Ir jaunas energingas entuziastas, ir patyręs senjoras gali nuversti kalnus. <…>
Kodėl LŽD? Dar studijų metais su grupiokais gavome pakvietimą apsilankyti Žurnalistų draugijoje. Norėjome telktis su žurnalistais, ugdyti profesionalumą. Netrukus keliese ir įstojome. Studijų metais jau dirbau internetiniame Kauno naujienų portale, tad ši narystė pravertė ir keliant darbinius klausimus kolegoms LŽD nariams. Šiuo metu darbuojuosi viename Kauno naujienų portale. Su komanda sieksiu skatinti žurnalistų profesinę etiką, dorą ir vertybes.Tiek. Tegul kalba darbai“, – paaiškino ji.
LŽD istorija
LŽD subūrė 1991 m. gruodžio 21 d. žurnalistai, pasitraukę iš Lietuvos žurnalistų sąjungos bei kiti plunksnos, mikrofono ir TV kameros broliai, pirmiausia tie, kurie darbavosi Atgimimo žiniasklaidoje.
LŽD savo įstatuose deklaravo esanti ne įsteigta, bet atkurta nepriklausoma periodinės spaudos ir kitų visuomenės informavimo priemonių žurnalistų profesinė ir kūrybinė organizacija, 1922 m. Nepriklausomoje Lietuvoje įsteigtos Lietuvių rašytojų ir žurnalistų sąjungos, 1930 m. reorganizuotos į Lietuvių žurnalistų sąjungą ir 1940 m. likviduotos, teisių paveldėtoja, tęsianti jos veiklą, etines bei organizacines nuostatas.
Svarbiausia premija
Lietuvos žurnalistų draugijos pirmininkės Romos Grinbergienės iniciatyva 1998 m. Lietuvos žurnalistų draugija įsteigė premiją, kuri pagerbiant Stasio Lozoraičio atminimą buvo pavadinta „Kelyje į Vilties Prezidento Lietuvą“.
Pirmajai laureatei – Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos žurnalistei, įspūdingo televizijos laidų ciklo „Mūsų miesteliai“ kūrėjai Nijolei Baužytei ši premija įteikta 1998 m. vasarą.
Antruoju laureatu tapo Vaidotas Žukas, jam premija įteikta už 1999 m. transliuotas aktualias radijo laidas. Nuo tada premija įteikiama po Naujųjų metų, maždaug apie Trijų Karalių šventę.
Trečiasis laureatas – kaunietis žurnalistas Kazys Požėra (2000 m.).
Ketvirtuoju laureatu 2001 m. tapo Šiaulių žurnalistas ir rašytojas, almanacho „Varpai“ steigėjas ir leidėjas Leonas Peleckis-Kaktavičius.
Penktasis šios premijos (2002 m.) laureatas Viktoras Alekna anuomet buvo vienas seniausių Lietuvos žurnalistų (g. 1915 m.) – dar prieš karą darbavosi „Naujojoje Romuvoje“. Iki pat mirties 2008 m. jis nepadėjo plunksnos: rašė straipsnius, prisiminimus, eilėraščius…
Šeštąja LŽD premija 2003 m. pagerbtas Romos Grinbergienės – garsios sporto žurnalistės ir buvusios Lietuvos žurnalistų draugijos pirmininkės atminimas.
Septintąją premiją 2004 m. LŽD skyrė katalikų spaudos atkūrėjui kun. Vaclovui Aliuliui.
Aštuntoji laureatė– žurnalistė Liudvika Pociūnienė. Jai 2005 m. premija skirta už televizijos kultūros laidų ciklą „Laiko ženklai“.
Devintoji laureatė – ilgametė krikščioniško žurnalo „Artuma“ redaktorė Vanda Ibianska (2006 m.).
Sukaktuvinė – dešimtoji premija 2007 m. įteikta buvusiam partizanui, kariui savanoriui, Vyčio Kryžiaus ordino kavalieriui Antanui Seikaliui (už žurnalistinę veiklą).
Vienuoliktoji premija 2008 m. įteikta Juliui Sasnauskui – vienuoliui, kunigui, publicistui, rašytojui.
Dvyliktosios premijos (2009 m.) laureatas – publicistas Edmundas Simanaitis (Jonava).
Tryliktoji premija 2010 m. paskirta Bernardinai.lt dienraščio redaktoriui Andriui Navickui.
2012 m. sausio 8 d. Istorinėje Prezidentūroje Kaune įteikta keturioliktoji Stasio Lozoraičio premija. Ji paskirta kauniečiui žurnalistui Zenonui Mikalauskui.
Penkioliktoji premija 2013 m. įteikta Marytei Kontrimaitei.
Šešioliktoji premija 2014 m. sausio 12 d. įteikta vertėjui, periodinio leidinio „Bažnyčios žinios“ redaktoriui Kastantui Lukėnui.
Septynioliktoji premija 2015 m. įteikta LRT žurnalistui Vitalijui Karakorskiui.
Aštuonioliktoji premija 2016 m. įteikta žurnalistui Arnoldui Aleksandravičiui.
Devynioliktoji premija 2017 m. sausio 12 d. paskirta dokumentinių filmų operatoriui ir režisieriui, televizijos publicistinių laidų kūrėjui Domantui Vildžiūnui (po mirties).
Dvidešimtoji premija 2018 m. sausio 11 d. įteikta prof. Liudui Mažyliui.
Dvidešimt pirmoji premija 2019 m. įteikta dviem asmenims: sovietų okupacijos laikais leistos pogrindinės „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos“ redaktoriui, Kauno arkivyskupui emeritui Sigitui Tamkevičiui ir laikraščio Gudijos lietuviams „Lietuvių godos“ vyr. redaktorei Marijai Šaknienei.
Dvidešimt antroji premija 2020 m. įteikta ilgametei LŽD Centro valdybos pirmininkei, žurnalo „Rasos“ vyriausiajai redaktorei Gražinai Viktorijai Petrošienei.
Dvidešimt trečioji premija 2021 m. paskirta istorijos laikraščio, dabar žurnalo „Voruta“ steigėjui, redaktoriui Juozui Vercinkevičiui. (Dėl pandemijos premijos įteikimas atidėtas).
Premijos mecenatas – ūkininkas Kazys Starkevičius (LR Seimo narys).
