Niujorke viešintis Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad centrinė valdžia turi imti pavyzdį iš gerus rezultatus rodančių savivaldybių, norint pasiekti aktyvesnio skiepijimosi nuo COVID-19 visoje šalyje.
Jis taip pat pabrėžė, kad gąsdinimo politika gali duoti priešingą rezultatą. Taip valstybės vadovas kalbėjo Vyriausybei svarstant grąžinti privalomą kaukių dėvėjimą, šalyje vėl įvedant karantino režimą.
„Baikime vieną kartą vieni kitus gąsdinti. Per pastaruosius mėnesius buvo tiek tų neigiamų emocijų, mėginimų daugiau tokios, sakyčiau, griežtos retorikos ar tam tikrų griežtų priemonių galimybės būdu paveikti žmonių norą vakcinuotis“, – trečiadienį žurnalistams sakė šalies vadovas.
Prezidento teigimu, tai „kažkuriame etape gali duoti netgi priešingą rezultatą“.
„Atsiranda atmetimo reakcija, jei kažkas yra peršama grėsmių arba gąsdinimo būdu. Turime puikių patirčių mūsų savivaldybėse, kai kurios iš jų pasiekė puikių skiepijimosi rezultatų, nesiimdamos jokių drakoniškų ir gąsdinimo priemonių“, – pridūrė jis.
G. Nausėda ragino išanalizuoti savivaldybių patirtį ir nustatyti tiksline grupes, į kurias reikia orientuotis.
„Viena tokių – senjorų virš 80 metų grupė. (…) Šie žmonės juk pirmiausia miršta“, – kalbėjo šalies vadovas.
Jis pabrėžė, kad Lietuva šioje amžiaus grupėje gerokai atsilieka nuo Europos Sąjungos vidurkio.
Siekiant paskatint senjorų skiepijimą, kai kuriose savivaldybėse kartu su mobiliais laiškininkai pas senjorus vyksta slaugės, kurios skiepytis siūlo namuose. Nuo spalio Vilniuje planuojama vakcinuoti ir poliklinikose.
Kritikai sako, kad šios priemonės pavėluotos.
Savo ruožtu premjerė Ingrida Šimonytė antradienį akcentavo, kad daug lemia pačių žmonių išankstinė nuomonė.
„Ką aš galiu padaryti, jeigu paštininkas, atėjęs į namus su slaugytoju paskiepyti vyresnio žmogaus, susiduria su situacija, kai vyresnis žmogus skambina savo vaikams ir vaikai atkalbinėja tą žmogų nuo skiepo. Ką aš turiu padaryti tų senų žmonių vaikams, kad jie pradėtų saugoti savo tėvus?“ – sakė I. Šimonytė, paklausta, ar ją tenkina dabartiniai skiepijimosi tempai.
G. Nausėda Vyriausybę taip pat paragino daugiau konsultuotis su ekspertais.
„Man atrodo, kad Vyriausybė galėtų dar aktyviau kalbėtis su mokslininkais, specialistais. Man susidaro įspūdis, kad kartais mokslininkų balsas yra ne nuolatinis, o kartas nuo karto iššaunantis, o po to kažkodėl pamirštamas“, – dėstė šalies vadovas.
„Mokslo jėga yra ta jėga, kuria aš tikiu. Su specialistų pagalba galime taikyti tikslines priemones, orientuotas į tas vietas, kurios yra skaudžiausios“, – pridūrė jis.
Blogėjant epidemiologinei situacijai, Lietuva antradienį įžengė į blogiausią, „juodąją“, pandemijos spalvinę zoną. Iki šiol šalis buvo priskiriama „raudonajai“ zonai.
Spalvinės epidemiologinės situacijos zonos apibrėžiamos pagal naujų atvejų 100 tūkst. gyventojų per 14 dienų rodiklį bei teigiamų diagnostinių testų dalį.
Lietuvoje jie šiuo metu atitinkamai siekia 522,1 atvejo ir 6,2 procento.
Autorius Augustas Stankevičius
