2021 09 08
Lietuvos Respublikos finansų ministerija, Europos Audito Rūmai ir Lietuvos bankų asociacija organizuoja 8-ąją tarptautinę finansų rinkų konferenciją „Kapitalo rinkų plėtra Baltijos šalyse“, kurioje politikos formuotojai ir finansų rinkos dalyviai susitiks Vilniuje, kad apsikeistų nuomonėmis ir idėjomis aktualiais klausimais, taip pat pasidalintų įžvalgomis dėl tolesnių kapitalo rinkos plėtros krypčių.
ES kapitalo rinkos auga, tačiau skirtinguose regionuose jų raida nevienoda. Nors padaryta reikšminga pažanga, tačiau kai kurios sritys, pavyzdžiui, mažmeninių investuotojų dalyvavimas ir MVĮ finansinis raštingumas, vis dar neatitinka lūkesčių. ES kapitalo rinkos vis dar nėra visiškai integruotos. Taip yra dėl tarpvalstybinių kliūčių, tokių kaip skirtingos nemokumo procedūros bei skolos ir nuosavo kapitalo apmokestinimo tvarkos skirtumai.
Šis kasmetinis renginys, kuris vyks spalio 1 d. Vilniuje („Radisson Blu Hotel Lietuva“, Konstitucijos pr. 20), suburs ES institucijų ir valstybių narių politikos formuotojus, taip pat privačiojo sektoriaus ir akademinės bendruomenės atstovus. Dalyviai aptars viešojo sektoriaus vaidmenį sudarant palankesnes sąlygas ekonomikos atsigavimui ir skatinant kapitalo rinkas. Konferencijoje bus nagrinėjami aktualiausi Baltijos šalių kapitalo rinkų klausimai ir tendencijos. Atsižvelgiant į būtiną ekonomikos atsigavimą ir demografinius pokyčius ES, diskusijose daugiausia dėmesio bus skiriama įmonių galimybėms gauti finansavimą po pandemijos ir mažmeninių investuotojų dalyvavimui kapitalo rinkose.
„Europos Sąjungoje įmonės savo veiklai finansuoti daugiausia remiasi bankų skolinimu. Pastaruoju metu ES ėmėsi nemažai priemonių, kuriomis buvo siekiama įvairinti įmonių finansavimo šaltinius, tačiau jos buvo nepakankamos , kad paskatintų ir pagreitintų struktūrinį perėjimą prie didesnio rinkos finansavimo ES. Kapitalo rinkų sąjungos kūrimo darbai dar nebaigti, dar reikia daug ką nuveikti. ES kapitalo rinkos turi geriau atliepti ir spręsti iškilusias problemas, ypač mažesnėse valstybėse narėse”, – pažymėjo Europos Audito Rūmų narys Rimantas Šadžius.
„Pastarasis trijų Baltijos valstybių įsipareigojimas sukurti regioninę visos Baltijos šalių kapitalo rinką yra svarbus pokytis, kuris leis Baltijos šalių ekonomikai išplėsti savo ekonominį potencialą. Apjungus Baltijos šalių kapitalo rinkų pranašumus ir suderinus taisykles padidės Baltijos šalių, kaip investavimo regiono, patrauklumas., todėl Baltijos šalių kapitalo rinkoms sutelksime daugiau likvidumo . Stipresnės kapitalo rinkos suteiks įmonėms geresnes galimybes gauti finansavimą, o tai turėtų padidinti konkurencingumą, darbo vietų kūrimą ir ekonomikos atsparumą. Tačiau vyriausybės turėtų ne tik kurti palankią reguliavimo aplinką, bet taip pat veikti kaip katalizatorius ir užpildyti rinkos spragas siūlydamos finansines priemones, kad būtų sudarytos sąlygos privatiems investuotojams patekti į kapitalo rinkas”, – sakė Lietuvos Respublikos finansų ministrė Gintarė Skaistė.
„Labai svarbu stiprinti vietos ir ES kapitalo rinkas, nes jos taip pat padeda įvairinti ekonomikos finansavimo išteklius. Stiprios ir išplėtotos rinkos yra būtinos sąlygos siekiant didelio augimo ir didelių pajamų. Taigi kapitalo rinkų plėtra yra bendras valstybės, verslo ir finansų sektoriaus interesas”, – pažymėjo Lietuvos bankų asociacijos prezidentė Eivilė Čipkute.
Patvirtinti dalyviai: Europos investicijų banko prezidentas Werner Hoyer, Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko pirmasis pirmininko pavaduotojas Jürgen Rigterink, Tarptautinio valiutos fondo direktoriaus pavaduotoja Mahmood Pradhan, Lietuvos Respublikos finansų ministrė Gintarė Skaistė, Europos Audito Rūmų narys Rimantas Šadžius, Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus, Lietuvos bankų asociacijos prezidentė Eivilė Čipkutė, Nasdaq viceprezidentė Europos rinkai Arminta Saladžienė ir daugelis kitų.
