Europos akcijų biržose karaliavo meškos – Vokietijos DAX nukrito 1,25 proc., Prancūzijos „CAC 40“ 2,43 proc., Didžiosios Britanijos „FTSE 100“ 1,54 procento. JAV ne kartą kryptį keitę indeksai prekybos sesijos pabaigoje liko pakitę nedaug („S&P 500“ 0,13 proc., „Dow Jones“ -0,19 procento).
„Nvidia“ akcijų kaina šoktelėjo 3,98 proc. po pranešimo apie gerokai lūkesčius viršijusį pelną. Kinijos institucijos išleido teisės aktus, dar labiau sugriežtinančius taisykles, kuriomis turi vadovautis technologijų bendrovės, tvarkydamos asmens duomenis. JAV biržose listinguotų „Alibaba“ ir „Tencent“ akcijų kainos vakar nusirito po daugiau, negu 6 procentus.
JAV kreipėsi į Taivaną su prašymu padėti išspręsti michroshemų deficito problemą – skaičiuojama, kad 2021-aisiais dėl to bus nepagaminta virš 7 mln. automobilių. JAV per savaitę užregistruota 348 tūkst. naujų bedarbių – 16 tūkst. mažiau, negu tikėtasi. „Brent“ tipo naftos kaina krito jau šeštą prekybos sesiją iš eilės (-2,61 proc., iki 66,45 JAV dolerio už barelį).
Krito ir daugumos kitų žaliavų ir pramoninių metalų kainos. Varis atpigo 1,92 proc., cinkas 1,12 procento. Vakar posėdžiavęs Norvegijos centrinis bankas, kaip ir tikėtasi, nepakeitė 0 proc. bazinės palūkanų normos, bet ketina tai padaryti jau kitame posėdyje rugsėjį. Azijos biržose šįryt dauguma indeksų krenta – 8.15 val. Lietuvos laiku Kinijos „Shanghai Composite“ -1,89 proc., Honkongo „Hang Seng“ -2,38 proc., Pietų Korėjos KOSPI -1,02 procento.
Korekcinės nuotaikos Vakarų Europoje persimetė ir į Baltijos šalių biržas. Pagrindiniame sąraše tarp bet 30 tūkst. prekybos apyvartą pasiekusių bendrovių vakar pakilo tik „Olainfarm“ akcijų kaina (+1,30 proc.), visų kitų nukrito. „Olainfarm“ pranešė, kad oficialų siūlymą įgyvendinusi bendrovė „AB City“ dabar kontroliuoja 48,08 proc. balsavimo teisių. Didžiausią apyvartą pasiekė prekyba bankų akcijomis („Coop Pank“ -1,34 proc., „LHV Group“ -0,27 proc., Šiaulių bankas -0,68 procento).
Šaltinis: LRT.LT
