Didžiausias bėgimo renginys Lietuvoje – „Rimi Vilniaus maratonas“ – siekia atkreipti dėmesį į sveiką gyvenseną ir kviečia tiek profesionalius sportininkus, tiek mėgėjus išbandyti savo jėgas pasirinktose bėgimo distancijoje. Renginio organizatoriai pastebi, kad kasmet bėgime dalyvauja daugiau vyrų, tad pasisakydami už įvairovę ir lygias galimybes kviečia moteris patikėti savo jėgomis ir stoti kartu prie starto linijos. Lengvaatletė, vidutinių ir ilgų nuotolių bėgikė Vaida Žūsinaitė-Nekriošienė pastebi, kad sportuojančias moteris vis dar lydi įvairūs stereotipai, nors situacija keičiasi į gerąją pusę, o bėgimo sportu besidominčių moterų pastebimai daugėja. „Rimi Vilniaus maratonas“ taip pat tikisi, kad šiemet bėgimo renginyje dalyvaujančių moterų skaičius augs.
Lengvaatletė, vidutinių ir ilgų nuotolių bėgikė bei daugkartinė Lietuvos čempionė ir olimpietė V. Žūsinaitė-Nekriošienė pastebi, kad bėgimas sulaukia vis daugiau dėmesio ne tik profesionalų, bet ir mėgėjų sporte. Šią sporto šaką atranda ir vis daugiau moterų: „Matau vis daugiau sportuojančių merginų ir moterų, kurios lygiomis jėgomis treniruojasi su vyrais ir dažnai demonstruoja net geresnius rezultatus bei ištvermę“, – teigia sportininkė.
„Kartais esu pakviečiama kalbėti į mokyklas apie bėgimą ir jo naudą. Visada noriai priimu tokius kvietimus, nes man gera matyti, kad mano pavyzdys gali įkvėpti jaunus žmones ir merginas. Manau, kad ne rezultatai šiame sporte svarbiausi, o tai, kaip bėgimas augina, stiprina ir kokias vertybes padeda formuoti. Galbūt ne visi gali būti Lietuvos ar olimpiniais čempionais, tačiau įgyta patirtis, savijauta ir emocijos yra vertingiausia bėgimo dovana. Dalintis šia patirtimi su kitais man yra didžiausia motyvacija“, – pasakoja V. Žūsinaitė-Nekriošienė.
Tačiau sportuojančias moteris vis dar lydi ir įvairūs lyčių stereotipai. „Ne tik bėgime, bet visose sporto šakose moterims tenka susidurti su įvairiais stereotipais. Pavyzdžiui, kad sportuoti ne moteriška, nes auga raumenys ar, kad moterys neturėtų tuo užsiimti ir geriau augintų vaikus. Pati tai patyriau, kai laukiausi savo dukrytės. Tuomet daug kas sakė, kad mano sportinei karjerai atėjo pabaiga ir tiesiog mane nurašė. Aš manau, kad vaikai nėra kliūtis, siekiant sportinių ar kitų tikslų, o skirstymo į vyriškas ar moteriškas sporto šakas, apskritai, neturėtų būti“, – sako bėgikė.
Kaip bebūtų, sportininkė pastebi, kad stereotipai apie vyriškas ir moteriškas sporto šakas pamažu nyksta, žmonės tampa atviresni ir tolerantiškesni, o sportuojančias moteris vis dažniau lydi ne piktos replikos, bet stiprus palaikymas.
Sportuojančių moterų daugėja
Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro Visuomenės sveikatos stiprinimo skyriaus specialistė Ingrida Voicechovska teigia, kad tendencija, jog sportuojančių vyrų yra daugiau – išties pastebima. Nepaisant to, bėgimo sportą pamažu atranda ir moterys, didėja sportuojančių ir į bėgimo treniruotes ateinančių moterų skaičius. „Nors mūsų treniruotes lanko daugiau vyrų, tačiau pastaruoju metu pastebime, kad skirtumas mažėja ir į treniruotes ateina vis daugiau moterų. Šiais metais iš 50 treniruotes lankančių bėgikų turime 35 vyrus ir 15 moterų“, – sako I. Voicechovska.
V. Žūsinaitė-Nekriošienė džiaugiasi, kad „Rimi Vilniaus maratone“ kartu varžytis gali tiek profesionalai, tiek bėgimo entuziastai, nepaisant lyties: „Ruduo man turi simbolinę reikšmę. Rudenį visi grįžta į mokyklas ir darbus po atostogų, o man tai – laikas, kuomet galiu parodyti savo sportinę formą, per vasarą pasiektus rezultatus ir susidėlioti naujus tikslus. Smagu, kad maratone susirenka bendraminčiai, bėgimo profesionalai ir mėgėjai, kad turime galimybę vieni kitus įkvėpti. Tikiuosi, kad ir šiais metais pavyks čia sudalyvauti, nes savo šalyje bėgti visada yra smagiausia“, – sako sportininkė.
Bėgimo dalyvių tendencijos
Anot „Rimi Vilniaus maratono” direktoriaus Algirdo Purkėno, pasaulinė tendencija rodo, kad vis daugiau moterų nusprendžia išmėginti save bėgimo varžybose: „Nors Lietuvoje lyčių balanso pokytis nėra įgijęs pagreičio, džiugu, kad vis daugiau moterų atranda bėgimą kaip aktyvaus laisvalaikio praleidimo formą. Ateityje, tikimės, ši situacija Lietuvoje keisis greičiau ir prie starto linijos maratone matysime panašų vyrų ir moterų skaičių.
Amžiaus kategorijose iki 18 ir tarp 19-25 metų tiek vyrų, tiek moterų dalyvių skaičius yra panašus. Didesnis atotrūkis pastebimas amžiaus kategorijoje nuo 40 metų, kur moterų bėgikių iš tiesų yra daug mažiau. Panaši tendencija pastebima ir 26-40 metų amžiaus kategorijoje.
„Rimi Vilniaus maratonas“ pasisako už įvairovę ir lygias galimybes varžybose dalyvauti tiek vyrams, tiek moterims, atsižvelgiant į individualų kiekvieno sportininko pasiruošimą ir asmeninius tikslus. Kaip bebūtų, tikimasi didžiausioje bėgimo šventėje šiais metais sulaukti didesnio moterų dalyvių skaičiaus.
Dalyvauti didžiausiame bėgimo renginyje rugsėjo 12 d. „Rimi Vilniaus maratonas“ kviečia visus, nepaisant lyties. Pagal savo individualų pasiruošimą bėgikai galės rinktis net iš 5 skirtingų distancijų: 42, 21, 10, 5 kilometrų arba 1500 metrų ilgio trasas. Taip pat – kaip ir kasmet bus organizuojamas 200 metrų vaikų bėgimas, kuriame varžyti galės net patys mažiausi. Per devynerius veiklos metus „Rimi Vilniaus maratonas“ paskatino daugelį žmonių pamėgti fizinį aktyvumą bei reikšmingai prisidėjo keičiant visuomenės požiūrį į sveiką gyvenseną. Planuojama, kad artėjantis renginys vyks griežtai laikantis rekomendacijų ir apribojimų, jame daug dėmesio bus skiriama bėgikų ir sirgalių saugumui užtikrinti.
Šaltinis: LRT.LT
