2021 08 09
Šiandien Vyriausybė neformaliame pasitarime pritarė teisingumo ministrės Evelinos Dobrovolskos pateiktai naujos Bausmių vykdymo sistemos pertvarkos koncepcijai. Iki 2023 m. numatyta įgyvendinti esminius struktūrinius pokyčius, naujo Bausmių vykdymo kodekso priėmimą ir Probacijos tarnybos pavaldumo keitimą. Kaip posėdžio metu teigė ministrė, būtina prisiimti atsakomybę ir išspręsti tris dešimtmečius ignoruotas problemas.
„Mūsų bausmių vykdymo sistema šiandien yra atgyvenusi ir neefektyvi, ir tam spręsti reikia kompleksinių priemonių. Deja, bet įkalinimo įstaigos nuo sovietinių laikų kol kas tebėra savotiški bausmes atliekančių žmonių kriminalinės kvalifikacijos kėlimo fabrikai, kuriuose dominuoja kerštas ir pyktis. Mano tikslas – drauge su socialiniais partneriais sukurti vakarietiško tipo įstaigas, kuriose atsirastų vietos pozityviam pokyčiui ir orumui. Tam reikalingos esminės ir sisteminės pertvarkos, nepriklausomos nuo šalyje valdančių politinių jėgų”, – teigia E. Dobrovolska.
Pasak ministrės, patvirtintoje Bausmių vykdymo sistemos pertvarkoje didžiausias dėmesys skiriamas saugumo užtikrinimui, pakartotino nusikalstamumo prevencijai ir efektyviam administravimui.
Siekiat saugumo užtikrinimo, didelis dėmesys bus skiriamas procedūrų stiprinimui ir standartizavimui. Vieno asmens išlaikymui per dieną skirtinguose padaliniuose bus skiriama vidutiniškai 35 Eur per dieną. Šiuo metu ši suma svyruoja nuo 23 Eur iki 201 Eur. Taip pat vienam pareigūnui betarpiškai bus galima dirbti ne daugiau nei su trisdešimčia nuteistųjų, kai šiuo metu dažnai tenka dirbti net su šimtu. Registruotų nusikalstamų veikų įkalinimo įstaigose mažinimas daugiau nei perpus – esminis situacijos gerinimo rodiklis.
Nusikalstamumo prevencijai stiprinti bus reformuojama ir modernizuojama neefektyvi lygtinio paleidimo procedūra. Asmenų, per metus lygtinai paleistų iš įkalinimo įstaigų, dalis, palyginus su bendruoju paleistų asmenų skaičiumi, šiuo metu – 20 proc., po pertvarkos planuojama 50 proc. Pakartotinai grįžtančių į įkalinimo įstaigas mažėjimas – nuo 62 proc. iki 40 proc.
„Turime pereiti nuo resocializacijos imitacijos prie sistemingos realios prevencijos ir elgesio korekcijos programų įgyvendinimo – kai vienas resocializacijos pareigūnas dirbs su ne daugiau kaip 20 nuteistųjų, kai dabar dirba su trigubai didesniu kiekiu nuteistųjų”, – akcentavo ministrė.
Pertvarkoje numatytas efektyvus veiklos administravimas leis sutaupyti 1,5 mln. Eur, kurie galės bus panaudoti pareigūnų atlyginimams. Numatomas personalo funkcijų perskirstymas ir atlyginimų peržiūra, darbo krūvių suvienodinimas. Bus keičiamas Kalėjimų departamento pavadinimas ir vietoje dešimties atskirų juridinių vienetų bus įkurta Lietuvos penitencinė tarnyba, leisianti atsisakyti perteklinių funkcijų ir pareigybių. Tokiu būdu daugiau dėmesio skiriant pareigūnų motyvacijos, kompetencijų kėlimui ir ugdymui.
Tuo pačiu planuojama Probacijos tarnybą atskirti nuo Kalėjimų departamento ir priskirti prie Teisingumo ministerijos. Pagal parengtą penitencinės tarnybos koncepciją, nebelieka atskirų įstaigų vadovų. Tokiu būdu bus efektyviau užtikrinama vienoda praktika, o sprendimai priimami centralizuotai eliminuojant korupcijos rizikas.
„Šiuo metu net 72 proc. visuomenės mano, kad bausmių sistemoje vyrauja korupcija. Sieksime, kad ši nuostata ženkliai keistųsi, o tai ypatingai susiję su subkultūrų eliminavimu. Plečiamas Imuniteto padalinys ir kuriamas Informacinių technologijų skyrius padės sparčiau skaitmenizuoti procesus sistemoje bei leis užtikrinti skaidrumą visuose sprendimų priėmimo ir įgyvendinimo etapuose bei mažinant korupciją”, – teigia E. Dobrovolska.
Naujai parengta koncepcija ir jos vykdymo priemonių planas nuo šios savaitės bus išsamiai aptariamas konsultacijoje su profesinėmis sąjungomis ir nevyriausybinėmis organizacijomis. Taip pat ši pertvarka bus pristatyta ir Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitete.
Taip pat šiuo metu rengiamas naujas bausmių vykdymo kodeksas, kuris atlieptų ne tik prisiimtus tarptautinius įsipareigojimus, bet ir leistų pareigūnams aiškiau vykdyti savo funkcijas. Visus pakeitimus planuojama pateikti Seimui rudens sesijoje.
Nuo 2021 m. Teisingumo ministerija jau yra parengusi Bausmių vykdymo sistemos įstaigų (įkalinimo) 2030 strategijos metmenis. Patvirtintas Kalėjimų departamento ir pavaldžių įstaigų valdomo turto optimizavimo planas. Taip pat aktyviai vykdomi darbo organizavimo pokyčiai bausmių vykdymo sistemoje: visi su nuteistaisiais bendraujantys pareigūnai naudoja vaizdo registratorius, šiuo metu Vilniaus pataisos namuose vykdomas pilotinis projektas – pereita nuo 24 valandų iki 12 valandų nepertraukiamo darbo pamainos.
