2021 07 26
Šiandien nuotoliniame Europos Sąjungos ekonomikos ir finansų reikalų (ECOFIN) tarybos posėdyje, kuriame dalyvavo finansų ministrė Gintarė Skaistė, patvirtintas teigiamai Europos Komisijos (EK) įvertintas „Naujos kartos Lietuva“ planas. Anot ministrės G. Skaistės, tai galutinis įrodymas, jog gruodį darbą pradėjusios Vyriausybės suplanuotos reformos ir investicijos – tinkamos išspręsti įsisenėjusias sistemines šalies problemas.
Šį ES Tarybos patvirtinimą artimiausiu metu seks rašytinė procedūra po kurios nacionalinio plano tvirtinimas bus formaliai baigtas. Lietuva ir Europos Komisija dar turės pasirašyti finansavimo susitarimą, kurio pagrindu mūsų šalį pasieks 13 proc. „Naujos kartos Lietuva“ planui numatytų 2,225 mlrd. eurų avansinis mokėjimas – 289 mln. eurų. Numatoma, jog pinigai Lietuvą pasieks vasaros pabaigoje-rudens pradžioje. Nuo 2022 m. likusios numatytos lėšos Lietuvą pasieks etapais tik įgyvendinus susiplanuotus rodiklius.
Anot finansų ministrės G. Skaistės, nacionalinis „Naujos kartos Lietuva“ planas iš kitų šiuo metu įvertintų 16 šalių planų išsiskiria dėmesiu skaitmenizacijai ir išsamiu ES Tarybos rekomendacijų padengimu.
„Vertinant Europos Sąjungos Tarybos rekomendacijų įgyvendinimą, Lietuva patenka tarp jas išsamiausiai įgyvendinančių šalių ir gerokai išsiskiria iš bendro ES vidurkio – „Naujos kartos Lietuva“ plane atliepta 93 proc. ES tarybos rekomendacijų, kai įvertintų planų vidurkis siekia 65 proc. Tai reiškia, kad mūsų suplanuotos reformos ir investicijos yra ambicingos ir spręs įsisenėjusias šalies problemas, trukdančias pasiekti proveržį“, – pažymėjo ministrė G. Skaistė.
Anot ministrės, iš kol kas Europos Komisijos įvertintų nacionalinių planų, Lietuva yra tarp lyderiaujančių šalių ir pagal skiriamą dėmesį skaitmenizacijai. „Naujos kartos Lietuva“ plane gerokai viršijamas minimalus 20 proc. lėšų reikalavimas – skaitmenizacijai skiriame iš viso 31,5 proc. lėšų.
„Skaitmeninė transformacija prisidės prie viešojo sektoriaus paslaugų kokybės bei efektyvumo didinimo, skaitmeninių technologijų plėtrai reikalingos infrastruktūros vystymo ir inovacijų versle skatinimo. Skaitmenizacija – horizontali sritis, todėl priemonės planuojamos visuose nacionalinio plano komponentuose. Geras pavyzdys – skaitmeninių įgūdžių ugdymas, siejantis tiek švietimą, tiek skaitmenizaciją. Tokia sinergija užtikrina priemonių efektyvumą“, – sakė G. Skaistė.
Anot ministrės, Plane numatytos reformos ir investicijos taip pat sukurs ilgalaikį pozityvų ekonominį efektą, didins potencialų ūkio augimą bei stiprins šalies atsparumą ateities sukrėtimams. Prognozuojama, kad kiekvienas įlietas euras atneš beveik dvigubą realaus BVP grąžą.
Finansų ministrė taip pat pažymi, jog nelaukiant galimo patvirtinimo pradėtos įgyvendinti „Naujos kartos Lietuva“ plane numatytos reformos: nuo liepos mėn. skiriama vienišo asmens išmoka, parengtas naujas socialinio draudimo pensijos indeksavimo modelis, Tūkstantmečio mokyklų pažangos programos koncepcija, įgyvendinti net keli veiksmai dėl šešėlio mažinimo ir efektyvesnio mokesčių administravimo – išmaniųjų kasos aparatų diegimas, siekiant mažinti fiktyvių sandorių sudarymo transporto priemonių prekybos srityje mastą, statybininko tapatybės identifikavimo kodo įvedimas, darbo užmokesčio ir dienpinigių išmokėjimo grynaisiais pinigais ribojimas.
Be to, šiemet valstybės biudžete numatyti 149 mln. eurų „Naujos kartos Lietuva“ plano projektams įgyvendinti bus skiriama pradėti investicijas 200 MW energijos kaupimo įrenginių įrengimui, Tūkstantmečio mokyklų programos įgyvendinimui ir švietimo skaitmeninių inovacijų plėtrai.
Galiausiai, finansų ministrė G. Skaistė pažymi, jog Planas yra tiesiogiai susietas su Vyriausybės programa ir jos įgyvendinimo planu, kas suteiks planuojamoms reformoms ir investicijoms politinį palaikymą, būtiną jų efektyviam įvykdymui. „Naujos kartos Lietuva“ planas taip pat reikšmingai prisidės prie ilgalaikių Lietuvos plėtros tikslų, nustatytų 2021-2030 m. Nacionaliniame pažangos plane, pasiekimo.
Ministrė taip pat primena, jog Lietuvai numatytas 2,224 mlrd. eurų finansavimas sudaro tik apie septintadalį visų pažangai per ateinantį dešimtmetį numatytų resursų. Siekiant maksimalios naudos ir pridėtinės vertės ambicingiems Vyriausybės planams įgyvendinti bus derinami įvairūs finansavimo šaltiniai – ES lėšos ir nacionaliniai resursai.
Išsamiau su patvirtintu „Naujos kartos Lietuva“ planu susipažinti galite čia.
