2021 07 16
Ne vienerius metus trukęs Malkų įlankos išvystymo projektas baigtas, nuo šiol Malkų įlanka pasiruošusi priimti ne tik didesnės grimzlės laivus, bet yra ir draugiškesnė aplinkai.
„Šiandieniniame kontekste, kalbant apie šalių, krovinių ir prekių diversifikaciją, būtent pietinės Klaipėdos uosto dalies plėtra yra ta kryptis, kuri mums sukuria daug naujo ir neišnaudoto potencialo“, – sako susisiekimo ministras Marius Skuodis.
„Malkų įlankos rekonstrukcija ir jos akvatorijos išgilinimas iki 14,5 m gylio sudarys sąlygas šioje uosto dalyje veiklą vykdančioms bendrovėms pilnai pakrauti „Panamax“ tipo laivus, padidins navigacijos saugumą, sukurs ne tik ekonominio vystymosi galimybes, bet ir padės plėtoti palankesnių aplinkai transporto priemonių sistemas. Projektų investicijomis taip pat prisidedama prie aplinkos apsaugos sąlygų regione gerinimo. Vykdydami įvairius rekonstrukcijos darbus, atsižvelgiame ir į inovatyvius sprendimus, kurie Klaipėdos uostą darytų ne tik konkurencingą, bet ir vis labiau žalią“, – sako Algis Latakas, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius.
Šiuo kompleksiniu Malkų įlankos išvystymo projektu buvo siekiama pagerinti jūrų transporto eismo sąlygas šioje zonoje, padidinti laivybos saugumą ir įdiegti priemones, saugosiančias Smeltės botaninį draustinį ir jame saugomas augalų rūšis.
Rekonstrukcijos darbų metu paplatintas Malkų įlankos įplaukos kanalas į vakarinę Smeltės pusiasalio pusę, atliktas akvatorijos gilinimas iki 14,5 m gylio, išvalytas užterštas gruntas, įrengta gamtosauginė krantosaugos sienutė, rekonstruotos krantinės, įrengtos naujos įlaidinės sienos ir antstatai, nauji atmušai bei švartavimo stulpai, lietaus nuotekų tinklai, pokraninis kelias, rekonstruotos dangos, kranto tvirtinimas.
„Laivų parametrai kasmet didėja, tad buvusios navigacinės sąlygos Malkų įlankoje nebeatitiko besikeičiančių pasaulinių laivybos tendencijų. Rekonstrukcijos metu buvo padidintas Malkų įlankos navigacinis saugumas. Nuo šiol saugiai į Malkų įlankoje esančius terminalus galima priimti „Panamax“ ir „Post-Panamax“ tipo laivus. Galima pakrauti ir iškrauti didesnį krovinių kiekį vienu metu, užtikrinant masto ekonomiją ir taip sumažinant išmetamųjų dujų kiekį“, – teigia Uosto direkcijos vadovas A. Latakas.
Sėkmingai atliktos investicijos į Malkų įlankos infrastruktūrą Klaipėdos uostui jau leidžia užsitikrinti dar tvirtesnes pozicijas laivų remonto rinkoje. Šis sektorius tapo konkurencingesnis, gali pasiūlyti platesnį paslaugų spektrą užsakovams bei remontui priimti didesnio tonažo – „Panamax“, „Post-Panamax“ ir „Aframax“ tipo laivus bei sėkmingai konkuruoti su didžiosiomis Europos laivų remonto įmonėmis.
Malkų įlankos gilinimo poreikis yra susijęs su ilgalaikiais Lietuvos transporto sistemos plėtros strateginiais tikslais, kurie yra įvardyti LR Vyriausybės nutarime „Dėl ilgalaikės (iki 2025 metų) Lietuvos transporto sistemos plėtros strategijos patvirtinimo“. Taip pat Malkų įlankos gilinimas susijęs su numatytais svarbiausiais vandens transporto modernizavimo ir plėtros uždaviniais – didinti tiek Lietuvos, tiek tranzitinių keleivių ir krovinių vežimo vandens transportu galimybes, Klaipėdos uosto konkurencingumą, vidaus vandenų transporto pajėgumą Baltijos jūros regione, taip pat plėtoti trumpųjų nuotolių laivybą ir jūrų greitkelius, vidaus vandenų, daugiarūšį (multimodalinį) bei įvairiarūšį (intermodalinį) transportą, steigti linijas, jungiančias Klaipėdos jūrų ir vidaus vandenų uostus su kitais Europos uostais, plėtoti jūrų ir vidaus vandenų transportą, kad Lietuva prisidėtų prie europinio laivybos tinklo, taip pat tarptautinės reikšmės tinklo sukūrimo.
Bendra Malkų įlankoje įgyvendintų ir šiuo metu įgyvendinamų uosto infrastruktūros projektų sutarčių vertė be PVM siekia 123 mln. Eur, iš jų 27,6 mln. Eur finansuota Europos Sąjungos Sanglaudos fondo lėšomis.
