Naujasis europinis Bauhauzas – tvarumu, prieinamumu ir estetika grindžiama iniciatyva, siekianti priartinti Europos žaliąjį kursą prie žmonių. Visvaldas Matijošaitis drauge su kitų Europos kultūros bei Europos inovacijų sostinių – Barselonos, Galvėjaus, Rijekos, Korko, Ešo prie Alzeto ir Leuveno miestų – vadovais pristatė šiandieninius Kauno pavyzdžius Europos Komisijos inicijuotoje diskusijoje „Naujasis europinis Bauhauzas ir jo teritorinis aspektas: pokalbis keičiantis mūsų pasaulį“.
Palankus vertinimas Kaunui
„Prieš kelerius metus pelnytas 2022-ųjų Europos kultūros sostinės titulas – tai galimybė sukurti antrąjį – nebe laikinosios, o šiuolaikinės sostinės fenomeną – per kultūrą suaktyvinti miesto socialinį ir ekonominį gyvenimą. Įvairialypė kultūros programa akcentuoja tvarų dizainą, prieinamumą visiems, įtraukia miesto bendruomenes, kaimynystes į kūrybinius procesus.
Šiame kontekste galima išskirti vieną iš programų – „Modernizmas ateičiai“. Jos tikslas – miestiečių savimonės stiprinimas paveldo srityje. Be to, Kaunas jau septintus metus įgyvendina pripažinimą pelniusią paveldotvarkos programą, kurios dėka gyventojai įvertina Kauno architektūros ypatumą ir tvariai renovuoja savo modernistinius būstus“, – Kauno miesto iniciatyvas pristatė V. Matijošaitis nuotolinėje diskusijoje su regioninės politikos ekspertais.
Europos Sąjungos sanglaudos politikos ir reformų komisarė Elisa Ferreira atkreipė dėmesį į Kaune įgyvendinamą konversijos projektą, buvusią karinės aviacijos teritoriją paverčiant aukštųjų technologijų slėniu būsimajame Aleksoto inovacijų pramonės parke. Tai yra pavyzdys, kad miestai turi kūrybinio potencialo kitaip vystyti savo erdves, atliepdami Naujojo europinio Bauhauzo koncepciją, siekiančią ilgalaikio tvaraus sociokultūrinio pokyčio.
„Matome, kaip apleistos, nebenaudingos erdvės gali būti konvertuojamos, keičiamos ir tapti patraukliomis. Tai parodo, kiek jos yra svarbios miestų vystymo strategijai. Džiugu išgirsti apie tokius pavyzdžius“, – palankius vertinimus Kauno miestui ir kitiems Europos regionų lyderiams adresavo eurokomisarė E. Ferreira.
Tuo metu inovacijų, mokslinių tyrimų, kultūros, švietimo ir jaunimo eurokomisarė Mariya Gabriel atkreipė dėmesį, kad tokie šiuolaikiniam Bauhauzui būdingi projektai Senojo Žemyno miestuose turi nemažai bendrų sąsajų: „Prieinamumo didinimas, pritaikant apleistas teritorijas naujoms žmonių grupėms, užduoda kryptį ateičiai, kuria turėtume eiti. Miestams ir ištisiems regionams ypatingai svarbi ši sinergija, padėsianti toliau efektyviai dirbti bei stiprinti mūsų gyvenamąją aplinką.“
Svarbus visuomenės dalyvavimas
Europos regionų komiteto prezidentas Apostolos Tzitzikostas akcentavo, kad šimtmetį skaičiuojantis „senasis“ Bauhauzas apjungė dizainą ir funkciją. Naujoji Europos Bauhauzo iniciatyva, kurią pradėjo Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen, pasak jo, siekia pratęsti šią tradiciją, harmonizuoti apjungiant grožį, dizainą, tvarumą, kultūrą ir socialinę įtrauktį: „Naujasis europinis Bauhauzas vadovaujasi panašiomis vertybėmis: mokslas ir technologijos jungiamos su menu bei kultūra. Tačiau tai būtų neįmanoma be teritorinio aspekto, kurį atspindi dinamiški miestai bei regionai.“
„Čia ypač reikšmingas „žaliasis perėjimas“. Projekto prieinamumas užtikrinamas teikiant finansavimą iš ES sanglaudos politikos fondų. Europos regionų komitetas gali prisidėti, kad įtvirtintų naująjį Bauhausą regionuose ir miestuose. Ši iniciatyva turi tapti tikru judėjimu, o ne dar vienu iš viršaus nuleistu projektu.
Labai svarbu, kad ir žemiausiame lygmenyje paprasti žmonės ją priimtų, suprasdami naujojo Žaliojo kurso koncepciją. Socialinė kiekvieno piliečio įtrauktis yra kertinis naujosios europinio Bauhauzo iniciatyvos aspektas. Tai turi būti skirta daugeliui, o ne keliems“, – pabrėžė Europos regionų komiteto Socialinės politikos, švietimo, užimtumo, tyrimų ir kultūros komisijos pirmininkė Anna Karjalainen.
Bauhauzas miesto istorijoje
Senojo Bauhauzo fenomenas – tarptautinis architektūros, meno bei dizaino judėjimas gyvavo Vokietijoje 1919–1933 metais, bet padarė globalią įtaką miestų raidai visame pasaulyje. Modernaus Europos miesto idėjas kūrė įvairių sričių menininkai – architektai, dizaineriai, tapytojai, choreografai, scenografai.
Kaunas kaip laikinoji sostinė beveik tuo pačiu laikotarpiu modernios architektūros proveržio dėka išgyveno inovatyvius pokyčius. Per XX a. trečiąjį ir ketvirtąjį dešimtmečius miestas išaugo septynis kartus: administracinėms ir socialinėms funkcijoms vykdyti reikėjo švietimo ir kultūros įstaigų, valstybinių institucijų ir gyvenamųjų namų.
Taip Kaune iškilo apie 6000 modernistinės architektūros pastatų, tapusių miesto vizitine kortele. 2015 metais Kauno modernizmui suteiktas Europos paveldo ženklas. 2022-aisiais, Europos kultūros sostinės metais, tikimasi sulaukti ir teigiamo atsakymo iš UNESCO Pasaulio paveldo centro Paryžiuje. Ten jau nukeliavusi Kauno miesto nominacinė byla su paraiška įtraukti vadinamąją Optimizmo architektūrą į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą.
„Kultūros bendruomenė, Kaunas bei visa Lietuva laukia šio sprendimo ir tikisi, kad jis bus palankus mūsų miestui. Simboliška, kad toks Kaunui istorinis sprendimas sutaps su kitu, ne mažiau svarbiu įvykiu – Europos kultūros sostinės metais. Keli šimtai meno renginių 2022-aisiais bus susiję būtent su modernizmo architektūra“, – sakė „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ vadovė Virginija Vitkienė, pakvietusi aukščiausio rango Europos Sąjungos institucijų atstovus kitąmet apsilankyti didžiuosiuose „Kaunas 2022“ programos renginiuose.
Pastaruoju metu Kaunas imasi ir kitų ambicingų, naujojo europinio Bauhauzo idėja paremtų projektų. Greta paveldotvarkos programos ir siekio inovatyviai vystyti ekonomines zonas, būsimoji Europos kultūros sostinė stengiasi atliepti Europos Sąjungos iškeltą ambicingą Žaliojo kurso kryptį bei tikslus. Dar pernai Kaunas pristatė darnaus judumo planą, kurio vienas iš prioritetų – nulinio taršos lygio senamiesčio zona – dar pernai pelnė solidų Europos Komisijos įvertinimą.
Ryšių su visuomene skyriaus informacija
