Kiekvienas iš mūsų nori, kad namai, o ypač virtuvė, būtų nepriekaištingai švarūs. Juk čia gaminame maistą sau ir savo šeimai. Tačiau ar kada susimąstėte, kad pati nešvariausia vieta jūsų virtuvėje gali būti ta, kurioje plaunate indus? Moksliniai tyrimai patvirtina – virtuvės kriauklėje dažnai knibžda daugiau bakterijų nei ant tualeto dangčio.
Ši žinia gali nustebinti, tačiau higienos specialistai ramina: supratus pagrindines klaidas, virtuvę paversti saugia zona visai nesudėtinga. Panagrinėkime, ką darome ne taip ir kaip tai pakeisti.
Kodėl virtuvės kriauklė tokia apgaulinga
Iš pirmo žvilgsnio kriauklė atrodo kaip neutrali zona – metalinis ar akmens masės paviršius, per kurį nuolat teka vanduo. Tačiau realybė kitokia. Drėgmė, maisto likučiai ir šiluma sukuria idealias sąlygas daugintis tokioms bakterijoms kaip salmonelės ar E. coli. Ypač pavojingos zonos – nutekėjimo anga, čiaupo pagrindas ir kriauklės kampai.
Didžiausia klaida – dėti nešvarius indus į kriauklę ir palikti juos „pailsėti“. Taip bakterijos nuo lėkščių persikelia ant kriauklės paviršiaus. Vėliau, plaudami kitus indus, mes tiesiog perkeliame tuos pačius mikroorganizmus atgal. Tai ne plovimas, o bakterijų cirkuliacija.
Mitas apie karšto vandens galią
Daugelis esame įsitikinę, kad kuo karštesnis vanduo, tuo švaresni indai. Deja, vandens temperatūra, kurią galime pakelti savo rankomis (paprastai apie 40–50 laipsnių), nėra pakankamai aukšta, kad sunaikintų pavojingus patogenus. Tam reikėtų verdančio vandens, kurio buityje nenaudojame.
Karštas vanduo puikiai tirpdo riebalus ir padeda nuplauti matomus nešvarumus, tačiau tikroji kova su bakterijomis vyksta kitaip. Svarbiausi ginklai – mechaninis šveitimas kempinėle ir tinkamas indų ploviklis. Būtent trynimas pakelia mikrobus nuo paviršiaus, o ploviklis juos suskaido ir leidžia nuplauti.
Tylusis pavojus – jūsų kempinėlė
Šalia kriauklės palikta drėgna kempinėlė – tikras bakterijų viešbutis. Dėl porėtos struktūros joje kaupiasi drėgmė ir maisto likučiai, todėl mikroorganizmai dauginasi milžinišku greičiu. Kiekvieną kartą valydami indus tokia kempine, mes ne valome, o tolygiai paskirstome bakterijas.
Panaši situacija ir su virtuviniais rankšluosčiais. Jei jais šluostote stalviršį, rankas, o vėliau – ką tik išplautus indus, kryžminė tarša garantuota. Ką daryti?
- Kempinėles keiskite bent kartą per savaitę arba dažniau, jei ji skleidžia nemalonų kvapą.
- Po naudojimo kempinėlę gerai išgręžkite ir palikite džiūti gerai vėdinamoje vietoje.
- Stalviršiams ir indams naudokite skirtingas šluostes ar kempinėles.
- Geriausias indų džiovinimo būdas – leisti jiems nudžiūti patiems, sudėjus į džiovyklę. Oras yra švariausias rankšluostis.
Atidėliojimas – didžiausias higienos priešas
Po ilgos dienos mažiausiai norisi iškart pulti tvarkyti virtuvės. Tačiau kai kurie darbai negali laukti. Pavyzdžiui, pjaustymo lentelė, ant kurios dorojote žalią mėsą ar žuvį. Palikus ją neplautą, pavojingos bakterijos gali išdžiūti ir vėliau patekti ant kitų paviršių, rankų ar maisto produktų.
Taisyklė paprasta: įrankius, kurie lietėsi su žalia mėsa, žuvimi ar kiaušiniais, reikia plauti nedelsiant, naudojant karštą vandenį ir ploviklį. Taip pat rekomenduojama turėti atskiras pjaustymo lenteles skirtingiems produktams (mėsai, daržovėms, duonai).
Trys žingsniai švaresnės virtuvės link
Virtuvės higiena nėra sudėtingas mokslas. Užtenka pakeisti kelis įpročius, ir jūsų virtuvė taps kur kas saugesne vieta. Kitą kartą prieš plaudami indus, prisiminkite šiuos tris paprastus žingsnius:
- Pirmiausia – išvalykite kriauklę. Prieš dėdami indus, iššveiskite kriauklę su plovikliu.
- Atkreipkite dėmesį į įrankius. Reguliariai keiskite kempinėles ir virtuvinius rankšluosčius.
- Veikite iš karto. Neleiskite nešvariems indams ir įrankiams užsistovėti, ypač po sąlyčio su žalia mėsa.
Šie maži pokyčiai padės užtikrinti, kad jūsų pastangos virtuvėje nenuėtų veltui, o maistas būtų ne tik skanus, bet ir saugus.
