Atnaujintas didžiausio miesto teritorijoje augančio Ąžuolyno Europoje sutvarkymo projektas šį ketvirtadienį bus pristatytas visuomenei. Didžiausias dėmesys projekte skiriamas gamtotvarkos daliai, kurioje numatyta visa eilė ąžuolų išsaugojimui skirtų veiksmų. Atnaujinant ąžuolyną taip pat bus sutvarkyta visa parko aplinka, o tai daryti ketinama laikantis itin griežtų reikalavimų.
„Pakoreguotas projektas išskirtas į gamtotvarkos bei infrastruktūros atnaujinimo planą. Atnaujinant kauniečių pamėgta vietą, nebus paliestas nė vienas ąžuolas, o viskas, kas susiję su jų ir kitų vertybių išsaugojimu, bus numatyta gamtotvarkos plane. Pats svarbiausias dalykas šiame projekte yra natūralaus ąžuolyno miško ir autentiškų ąžuolų išsaugojimas“, – pabrėžė aplinkos apsaugos klausimus kuruojantis Kauno mero patarėjas Saulius Lazauskas.
Pasak jo, buvo laikas, kai Ąžuolyne buvo padaryta skaudžių klaidų – čia pasodinti svetimžemiai raudonieji ąžuolai bei invaziniai augalai: uosialapiai klevai, baltažiedės robinijos ir kiti, kurie Lietuvos miškuose natūraliai neaugo ir istoriniame ąžuolyne yra nepageidaujami.
Tariamasi su mokslininkais
„Lauksime, ką dėl ąžuolus stelbiančių minkštųjų lapuočių tolesnio likimo patars gamtininkai ir mokslininkai. Mes konsultuojamės su A. Stulginskio universiteto, Miškų instituto ir kitų institucijų mokslininkais, kraštovaizdžio architektais, arboristais. Be to, gydysime drevėtus ar kitaip pažeistus ąžuolus – tvirtinsime skylančias lajas, valysime dreves bei atliksime kitus su ąžuolų išsaugojimu susijusius darbus“, – teigė mero patarėjas.
Prieš pradedant rengti Ąžuolyno atnaujinimo projektą buvo atlikti tyrimai, tartasi su miškininkystės žinovais – akademiku Leonardu Kairiūkščiu, Algirdu Bruku, kitais mokslininkais. Kauno Ąžuolyno gamtotvarkos planą rengia Lietuvos gamtos fondas bendradarbiaudamas su Daugpilio universiteto gamtos tyrimų ir aplinkosauginio švietimo centru.
Mero patarėjo S. Lazausko teigimu, gamtotvarkos planas pateiks rekomendacijas dėl ąžuolų išsaugojimo. Tikslas – išsaugoti visus esamus ąžuolus juos apsaugant nuo grėsmės, jog ąžuolynas ilgainiui nevirstų minkštų lapuočių medynu. Nuo pagal mokslininkų ir gamtininkų rekomendacijas parengto gamtotvarkos plano ir patikslinto miškotvarkos projekto iš esmės priklausys visi Ąžuolyne vykdomi darbai.
Atnaujins aplinką
Šiuo metu Ąžuolyno parke esantys takai, suoliukai, apšvietimas ir kita infrastruktūra primena gūdų sovietmetį. Projekte numatyta, kad visi asfaltuoti takai bus atnaujinti, o natūralūs gruntiniai takai bus sutvirtinti, užpilti skaldele neatliekant jokių didesnių kasinėjimo darbų. Ąžuolyno lankytojus bus siekiama nukreipti takeliais, kad jie nevaikščiotų po visą teritoriją ir nekenktų ąžuolams.
Vidurinėje Ąžuolyno dalyje planuojama atkurti buvusį tvenkinį. Atnaujinant visą teritoriją, ketinama sutvarkyti perteklinio paviršinio vandens nubėgimo sistemą. Taip pat planuojama įrengti biologinės įvairovės pažintinį taką bei aktyviam poilsiui skirtas zonas.
Ypatingas dėmesys bus skiriamas darbų atlikimo kokybei. Darbų sąlygose bus įrašytas reikalavimas, kad būtų naudojama tik mažoji technika bei griežtai vykdoma aplinkosaugos priežiūra.
Tikslas – apsaugoti ąžuolus
„Tai reliktinis ąžuolynas, kuris augo tokioje žemėje, kuri jam labai tiko – molingas podirvis, tinkami šlaitų nuolydžiai ir pan. Parke būtina įrengti normalius takus, nes vaikščiodami bet kur žmonės pridaro daug žalos ąžuolams, o senesni takai vietomis juos pažeidžia. Kyla problemų dėl naujų takų tiesimo prie medžių. Ten, kur neišeis jų pravesti, jie bus pakeliami. Gamtiniu požiūriu tai geriau nei išsikasti ir pažeisti ąžuolo šaknis“, – aiškino Lietuvos tūkstantmečio vardo ąžuolynus kūręs kraštovaizdžio architektas ir vienas iš Kauno Ąžuolyno atnaujinimo projekto autorių Alvydas Mituzas.
Anot jo, reikia sutvarkyti lankytojų judėjimo arterijas pirmenybę teikiant birioms dangoms – žvyro skaldinėliui ir pan. Esamus asfaltuotus takus reikia atnaujinti.
„Takus galima šiek tiek papylimuoti ir pakelti, kad ant jų nesikauptų vanduo, kad žmonėms būtų patogu vaikščioti ir žiemą, ir anksti pavasarį po polydžio. Prie ąžuolo šaknų reikia padaryti apėjimus, kad niekas neitų pro kamieną ir netryptų“, – akcentavo specialistas.
Pristatys visuomenei
Šį ketvirtadienį, 17.10 val., Kauno savivaldybės Didžiojoje salėje kauniečiai kviečiami susipažinti su atnaujintu Ąžuolyno infrastruktūros tvarkymo ir gamtotvarkos planu.
„Tikimės, kad galutinis projekto variantas bus patvirtintas artimiausiu metu, o po to bus skelbiamas viešasis paslaugų pirkimo konkursas projektui įgyvendinti. Tikėtina, kad Ąžuolyno atnaujinimo darbai realiai galėtų prasidėti šių metų pabaigoje”, – teigė S. Lazauskas.
Ąžuolyno parke ošia apie 770 ąžuolų, o unikaliausia šio parko vertybė yra 100–300 metų ąžuolai, kurių kamieno skersmuo siekia 100–160 cm. Unikalus parkas – vieno rečiausių Lietuvoje ir Europoje vabalo – niūraspalvio auksavabalio gyvenamoji vieta. Dėl šios priežasties Ąžuolynas saugomas ir kaip Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorija.
Kauno miesto ryšių su visuomene skyriaus informacija
