ULAC duomenimis, šiemet per 10 mėn. užregistruoti 8948 virusinių žarnyno infekcijų atvejai, iš jų trečdalis (31 proc.,2816 atv.) rotavirusų, 12 proc. (1045 atv.) norovirusų, 2 proc. (188 atv.) kitų virusų sukelti susirgimai bei kas antras (55 proc., 4899 atv.) buvo nepatikslintų virusų sukeltas susirgimo atvejis.
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro gydytoja Galina Zagrebnevienė primena, kad per maistą plintančių virusų infekcija pasireiškia ūminiu vėmimu ir viduriavimu, pilvo skausmu, karščiavimu. Imlūs šiems virusams esame visi, tačiau imliausi iki 3 metų vaikai, imunosupresiją patiriantys asmenys, senyvo amžiaus žmonės.
Pasak gyd. G. Zagbrebnevienės, žarnyno virusų infekcijos šaltiniu yra žmogus, virusai plinta fekaliniu-oraliniu būdu, t.y. išsiskiria su išmatomis ir patenka per burną su užterštu maistu, vandeniu ir kontakto būdu per užterštus aplinkos daiktus ir rankas.
„Dėl mažos užkrečiamosios dozės ir visuotino imlumo šios infekcijos greitai plinta šeimose, vaikų ugdymo įstaigose ir uždaruose kolektyvuose“, – aiškino ULAC gydytoja G. Zagrebnevienė.
Jos teigimu, efektyviausia apsaugos nuo rotaviruso infekcijos priemonė – skiepai. Valstybės biudžeto lėšomis nemokamai skiepijami tik kūdikiai iki 6 mėnesių.
Taip pat kita efektyvi profilaktikos priemonė, padėsianti sumažinti užsikrėtimo riziką – kruopštus rankų plovimas. Ypatingą dėmesį rankų higienai ir paviršių valymui bei dezinfekcijai reikėtų skirti susirgusiojo šeimoje, vaikų ugdymo įstaigose. Rankas privalu plauti:
- prieš ir po valgio, prieš tvarkant maistą;
- pasinaudojus tualetu, pakeitus sauskelnes;
- po nosies pūtimo, kosėjimo, čiaudėjimo;
- po sąlyčio su gyvūnais/gyvūnų ekskrementais;
- po sąlyčio su užterštais aplinkos daiktais ir paviršiais, pvz., šiukšlių dėže, valymo šluostėmis ir kt.;
- prieš užsimaunant ir nusimovus apsaugines pirštines;
- po to, kai vaikai sugrįžta iš lauko;
- ryte atvykus į vaikų ugdymo įstaigą, prieš išvykstant namo.
