Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pirmadienį sakė, kad branduoliniame kare laimėtojų negali būti ir kad toks karas niekada neturi būti pradėtas.
Pripažino, kad nelaimės
Pareiškimą jis padarė Jungtinėse Tautose prasidėjus 1970 metais įsigaliojusios Branduolinio ginklo neplatinimo sutarties (NPT), kuria siekiama užkirsti kelią branduolinių ginklų plitimui, 10-ajai peržiūros konferencijai. Kreipdamasis į konferenciją V. Putinas tvirtino, kad Rusija lieka ištikima sutarties „raidei ir dvasiai“.
„Branduoliniame kare negali būti nugalėtojų, ir jis niekada neturi būti sukeltas“, – sakė Rusijos lyderis.
Rusijos ir Vakarų ryšiai trūkinėja nuo vasario 24-osios, kai V. Putinas pasiuntė savo kariuomenę į provakarietišką Ukrainą.
Jungtinės Valstijos, Prancūzija ir Jungtinė Karalystė pirmadienį priekaištavo Rusijai dėl „neatsakingų ir pavojingų“ kalbų apie galimą branduolinių ginklų dislokavimą.
Nuo Rusijos karo Ukrainoje pradžios V. Putinas skelbia menkai užmaskuotus grasinimus apie pasirengimą dislokuoti rusų taktinius branduolinius ginklus. Pagal Rusijos karinę doktriną tokie ginklai gali būti panaudoti siekiant priversti priešininką atsitraukti.
Rusijos valstybinė propaganda taip pat kalba apie branduolinių ginklų panaudojimą per šį konfliktą.
Kaip gegužės mėnesį įspėjo rusų redaktorius ir Nobelio taikos premijos laureatas Dmitrijus Muratovas, Kremliaus „propagandos kariai“ siekia, kad branduolinių ginklų panaudojimas būtų priimtinesnis Rusijos visuomenei.
Pasmerkė branduolinį šantažą
Jungtinės Valstijos ir jų sąjungininkės pirmadienį priekaištavo Rusijai dėl „neatsakingų ir pavojingų“ kalbų apie galimą branduolinių ginklų dislokavimą, Jungtinėse Tautose prasidėjus svarbios sutarties peržiūrėjimui.
„Po Rusijos neišprovokuoto ir neteisėto… karo prieš Ukrainą raginame Rusiją atsisakyti savo neatsakingos ir pavojingos branduolinės retorikos bei elgesio, laikytis savo tarptautinių įsipareigojimų“, – sakoma JAV, Prancūzijos ir Jungtinės Karalystės pareiškime.
„Branduoliniai ginklai, kol jie egzistuoja, turėtų tarnauti gynybos tikslais, atgrasyti agresiją ir užkirsti kelią karui. Mes smerkiame tuos, kas panaudotų ar grasintų panaudoti branduolinius ginklus dėl karinės prievartos, bauginimo ir šantažo“, – sakoma jame.
Šis pareiškimas paskelbtas JT būstinėje Niujorke prasidėjus 1970 metais įsigaliojusios Branduolinio ginklo neplatinimo sutarties (NPT), kuria siekiama užkirsti kelią branduolinių ginklų plitimui, 10-ajai peržiūros konferencijai.
Šiuo metu taip pat didėja susirūpinimas dėl branduolinių technologijų plitimo, ypač Irane ir Šiaurės Korėjoje, ir dėl spartaus Kinijos branduolinio arsenalo didinimo.
Nors penkios svarbiausios branduolinės galybės yra tarp 191 valstybės, dalyvaujančios NPT, šio susitarimo nėra pasirašę Indija, Pakistanas, Izraelis ir Šiaurės Korėja.
„NPT sumažino niokojamo branduolinio karo riziką ir tolesnis šios rizikos mažinimas privalo būti prioritetas visoms NPT valstybėms ir šiai peržiūros konferencijai“, – pareiškė JAV, Prancūzija ir JK.
Pareiškime nurodoma, kad Iranui, šiuo metu dalyvaujančiam derybose dėl jo branduolinės veiklos apribojimo, negalima pasigaminti branduolinio ginklo, o Šiaurės Korėja raginama sustabdyti savo branduolinius bandymus ir su branduoliniais pajėgumais susijusius raketų paleidimus.
Atskirame pareiškime JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) paragino Rusiją ir Kiniją įsitraukti į derybas dėl branduolinių ginklų kontrolės.
JAV lyderio teigimu, ypač Maskva turi pareigą po invazijos į Ukrainą pademonstruoti atsakingumą.
Savo pareiškime JAV prezidentas pakartojo, kad jo administracija yra pasirengusi „sparčiai derėtis“ dėl susitarimo, turinčio pakeisti 2026 metais pasibaigsiančią naująją Strateginės ginkluotės mažinimo (START) sutartį dėl Vašingtono ir Maskvos turimų tarpžemyninių branduolinių pajėgų apribojimo.
„Rusija turėtų pademonstruoti, kad yra pasirengusi atnaujinti darbą dėl branduolinių ginklų kontrolės, – sakė J. Bidenas. – Tačiau deryboms reikia norinčio, sąžiningai veikiančio partnerio, o Rusijos brutali ir neišprovokuota agresija Ukrainoje sudaužė taiką Europoje ir yra išpuolis prieš pagrindinius tarptautinės tvarkos principus.“
Kalbėdamas apie Kiniją, didinančią savo daug mažesnį branduolinį arsenalą, J. Bidenas sakė, kad ši komunistinė valstybė kaip nuolatinė Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos narė yra įpareigota „dalyvauti derybose, sumažinsiančiose apsiskaičiavimo riziką ir spręsiančioje destabilizuojamą karinę dinamiką“.
„Priešintis realiam įsipareigojimui dėl ginklų kontrolės ir branduolinių [ginklų] neplatinimo nenaudinga nė vienai iš mūsų šalių, kaip ir pasauliui“, – pabrėžė JAV prezidentas.
Anot J. Bideno, branduolinės supergalios, ypač Rusija ir JAV, turi nustatyti toną užtikrindamos svarbios Branduolinio ginklo neplatinimo sutarties (NPT), kuria siekiama užkirsti kelią branduolinių ginklų technologijų plitimui pasaulyje, gyvybingumą.
„NPT klestėjimas visuomet priklausė nuo prasmingų, abipusių Jungtinių Valstijų ir Rusijos Federacijos ginklų limitų. Net Šaltojo karo įkarštyje Jungtinės Valstijos ir Sovietų Sąjunga sugebėjo dirbti drauge palaikydamos mūsų bendrą atsakomybę užtikrinti strateginį stabilumą“, – sakė J. Bidenas.
„Pasaulis gali būti tikras, kad mano administracija toliau rems NPT ir sieks stiprinti neplatinimo architektūrą, visur saugančią žmones“, – pabrėžė jis.
BNS
