Jo šnipinėjimo laivų dislokavimas kelia šiurpą. Didžioji Britanija toli gražu nepasirengusi pasipriešinti tam, ką jis planuoja, – mano internetinio britų dienraščio The Telegraph apžvalgininkas ir Rusijos strategijų analitikas Bob Seely.
Ilgą laiką tai buvo tik spėlionės. Dabar jau tikrai žinome: Rusijos šnipinėjimo laivai kartografuoja vėjo jėgaines ir pagrindinius kabelius prie Didžiosios Britanijos krantų, rašo The Telegraph.
Tai nereiškia, kad konfliktas įvyks – pasiruošimas sumažina jo tikimybę, tačiau turime skubiai pripažinti grėsmės dabartinei tvarkai mastą. Mūsų pasaulis tampa gerokai pavojingesnis.
Tam gali būti tik viena priežastis – norėdami sužinoti, kaip sabotuoti Jungtinės Karalystės ir Europos ypatingos svarbos infrastruktūros objektus, jei kiltų plataus masto karas su Vakarais.
Skaudi tiesa yra ta, kad mūsų potencialūs priešininkai – Rusija Vakaruose ir Kinija Rytuose – ruošiasi platesniam konfliktui. Tai nereiškia, kad konfliktas įvyks – pasiruošimas sumažina jo tikimybę, tačiau turime skubiai pripažinti grėsmės dabartinei tvarkai mastą. Mūsų pasaulis tampa gerokai pavojingesnis. O Didžioji Britanija tam nepasirengusi.
Pastaruosius 15 metų mūsų kolektyvinė reakcija buvo neigimas, kurį skatino ir skatino Rusijos pinigaibei įtaka JAV, Jungtinėje Karalystėje ir ES. Karas Ukrainoje mums atvėrė akis – kaip tik šią savaitę Vyriausybės kanceliarijos sekretorius Oliveris Dowdenas įspėjo apie kibernetines grėsmes mūsų nacionalinei infrastruktūrai; gynybos sekretorius Benas Wallace’as buvo nuoseklus, tačiau mes galime padaryti daug daugiau.
Kai kurios mūsų artimiausios sąjungininkės, pavyzdžiui, Lenkija, beprecedenčiu greičiu ginkluojasi sausumoje. Jei nutiktų blogiausia, jos bus pasirengusios ginti Europos žemę. Tačiau NATO aljansas tebėra pavojingai pažeidžiamas jūroje.
Rusija ieško Europos pažeidžiamų vietų. Be maisto, kasdieniai svarbiausi šiuolaikinės visuomenės poreikiai yra energija ir ryšiai. Šiuolaikinės civilizacijos povandeninių arterijų yra stebėtinai mažai. Pavyzdžiui, tik trimis vamzdynais tiekiama 43 proc. mūsų bazinio dujų tiekimo.
Penkios jungiamosios linijos tiekia elektros energiją į Jungtinę Karalystę ir Europą bei iš jos (ir dar viena – tarp Didžiosios Britanijos ir Airijos). Ryšių kabelių yra daugiau, iš viso apie 70, tačiau palyginti nedidelis giluminių sabotažo operacijų skaičius galėtų sustabdyti mūsų pasaulį be jokio šūvio. Buvome patikinti, kad vėjo jėgainių parkai sustiprins mūsų energetinį saugumą, tačiau mažai kas pagalvojo apie jų karinį poveikį.
Du dešimtmečius Putinas kūrė pagrindus nekonvenciniam karui. Dabartiniame Rusijos kariniame mąstyme konfliktas suvokiamas kaip karinių ir nekarinių valstybės galios priemonių – „visko suvienijimo” – sujungimas į vientisą visumą, kuri tarnautų Kremliaus tikslams. Tai yra totalinio karo forma, kurioje naudojama viskas – nuo kultūros iki kibernetinio ir konvencinio konflikto. Jis atspindi įsitikinimą, kad, pasak Rusijos ginkluotųjų pajėgų vadovo, pasikeitė „pačios karo taisyklės”.
Jau daugelį metų aišku, kad tiek oficialios, tiek nelegalios Rusijos grupuotės veikia kontroliuojamos Kremliaus. Rusija jau seniai naudojasi organizuotu nusikalstamumu savo nešvariam darbui atlikti, o pasaulyje augant samdinių grupei „Vagner”, Rusijos valstybės „neoficialių ginklų” tik daugės. Už jų stovės Rusijos užsienio šnipinėjimo agentūra SVR, jos vidaus agentūra FSB arba už Skripalių apnuodijimą atsakinga kraujo ištroškusi, bet aplaidi GRU.
Bijau, kad Putinas vertina galimybes pulti Vakarus, jei norėtų eskaluoti situaciją, nesukeldamas NATO karinio atsako. Kaip Jungtinė Karalystė ar NATO reaguotų į šešėlinių grupių kibernetines atakas Jungtinėje Karalystėje ar Europoje, dėl kurių būtų fiziškai sugadintos ar sunaikintos kuro saugyklos? Arba nepaaiškinamų gedimų ar gedimų povandeniniuose kabeliuose serija? Ar būtų įmanomas karinis atsakas, kaip pernai teigė admirolas Tonis Radakinas? Vis dar nežinome, kas sabotavo dujotiekį „Nord Steam 2”. Ar tikrai galėtume rizikuoti karu dėl įtarimų? Putinas apie šias abejones žino.
Po „Telegraph” straipsnio, kuriame buvo paskelbta žinia apie povandeninį kartografavimą, pateikiau rašytinius parlamentinius klausimus, kuriuose klausiu apie povandeninių kabelių apsaugos pajėgumus, kada mūsų povandeninių kabelių apsaugos platforma bus visiškai parengta darbui ir ar pradės veikti antroji ir kada.
Tiesa ta, kad jūrų apsauga yra sritis, kurioje Britanija gali pirmauti, ypač bendradarbiaudama su savo sąjungininkais Skandinavijoje, Šiaurės jūroje ir Baltijos jūroje dešimties šalių Jungtinėse ekspedicinėse pajėgose.
Visos šios jūromis plaukiojančios šalys yra suinteresuotos užkirsti kelią Rusijos vandenynų sabotažui. Tačiau Didžiosios Britanijos istorija yra unikali, o mūsų karinio jūrų laivyno patirtis – neprilygstama, ypač tarp mūsų sąjungininkų Šiaurės Europoje.
Tai labai svarbu. Šiame šimtmetyje vyks kova tarp dviejų žmonijos versijų: atvirų visuomenių, tokių kaip mūsų, ir uždarų, autoritarinių visuomenių, naudojančių visas valstybinės valdžios formas, kad engtų savo žmones ir keltų grėsmę kitoms. Tai kova, kurios nenorėjome, bet kurios negalime ir neturime pralaimėti.
Mes nepastebėjome šios tendencijos Rusijoje ir Kinijoje, nes pernelyg ilgai mūsų vadovai naiviai manė, kad tų šalių valdovai turi tokias pačias pažiūras ir prielaidas kaip ir mes. Taip nėra. Kaip rodo V. Putino pavyzdys, karas yra ne tik įmanomas, bet gal ir neišvengiamas. Naudodamasis savo šnipinėjimo laivais Šiaurės ir Baltijos jūrose, jis [Putinas] grasina dar labiau išplėsti šį konfliktą. Negalime sau leisti jam to leisti.
Bob Seely yra Vaito salos parlamento ir Užsienio reikalų komiteto narys. Jis yra Rusijos karinės strategijos tyrinėtojas.
