Ilgi skrydžiai lėktuvu, prekių paieška ir užsakymai, naujos pažintys ir prekyba – visa tai jau tik kaunietės Aušros Kuodienės praeitis. Prieš daugiau nei du dešimtmečius aukso gyslą suradusi moteris gyvenimą iškeitė į ramesnį – verslą sukūrė Lietuvoje.
„Tuo metu prekiavome viskuo, kam tik jautėme, kad yra poreikis: maistu, drabužiais, avalyne, papuošalais, užuolaidomis, puodais. Turėjome sistemą kaip viską užsakyti, pasikrauti ir parduoti. Išmaišėme Europą, vienu metu prekyba klestėjo Jugoslavijoje, kitu – Lenkijoje, Turkijoje“, – pasakoja moteris.
Tačiau nors prekyba sekėsi, toks gyvenimo būdas, anot Aušros, amžinai tęstis negalėjo. Lietuvoje augo sūnus, kuriam reikėjo dėmesio, tad moteris nusprendė apsistoti gimtojoje šalyje ir atidarė dėvėtų drabužių parduotuvę.
„Per daugelį metų sukaupta patirtis padėjo įsitvirtinti. Prekiavau pati, vėliau įdarbinau darbuotoją, kuria pasitikėjau ir kuri nei karto nenuvylė“, – su nostalgija prisimena A. Kuodienė.
Aktyvios moters veikla vien tuo neapsiribojo. Kaunietė dar turėjo užsilikusių prekių nuo senų prekybos laikų, taip pat daug asmeninių nenaudojamų daiktų ir išbandė save Kaune vykstančiame Bagažinių turguje.
„Vasarą buvau išvykusi pas seserį į Ameriką, kur ji prikrovė savo nereikalingų drabužių, kuriuos norėjo išmesti. Sūnus iš Norvegijos atvežė įvairiausių statulėlių, vaikiškų drabužių. Pamaniau, kodėl juos išmesti, jei galima parduoti. Ir nenusivyliau, susidomėjimas buvo nemažas, tad po vieno kito apsilankymo turguje galvojau kaip tai išvystyti į verslą, iš kurio galėčiau išgyventi“, – pasakoja moteris.
Tuomet Aušrai idėją pasiūlė jos draugas Simas, sugalvojęs reguliariai prekiauti įvairiais nenaudojamais daiktais. Abu prekybos konteineryje pradėjo prekiauti naudotais daiktais, kam, kaip pastebi moteris, susidomėjimas auga.
„Yra pastovių klientų, tarp jų ir tokių, kuriems nieko konkretaus nereikia, tiesiog patinka kažką nusipirkti pigiau, pabendrauti ir namo grįžti ne tuščiomis. Man – tai puikus būdas praleisti dieną tarp žmonių, pažinti įvairius pirkėjų tipus, pasišnekučiuoti. Būna ateina moterys ir klausia ar turiu vienokių ar kitokių daiktų, taip užsimezga pokalbis ir klientės susidomi kitais daiktais, o ne tais, dėl kurių atėjo“, – sako Aušra.
Dabar Aušros ir Simo prekybos vietoje galima rasti įvairiausių elektronikos prekių, antikvaro, drabužių, knygų. Daugeliui akį traukia elektra varomas vaikiškas motociklas, pripučiama valtis, senovinė žibalinė lempa, kurią Simas atsivežė iš Vokietijos.
Paklausta ar galėtų dirbti samdomą darbą Aušra kategoriška – tikrai ne. „Tik dirbdama sau jaučiu malonumą. Pati planuoju laiką, nuo pačios priklauso uždarbis“, – šypsosi Aušra Kuodienė.
Anot moters – prekyba tarsi sportas, nereikia bijoti pabandyti, svarbiausia tikėti tuo, ką darai, tai mylėti, tuomet ir ateis rezultatai. A. Kuodienė priduria, kad geriausias laikas prekybai – pavasaris, kuomet visi suaktyvėja ir gerėjant orams jaučiami geresni prekybos rezultatai.
urmas.net inf.
