Teisingumo viceministrė Gabija Grigaitė-Daugirdė sako, kad Baltijos šalių siūlomas steigti Specialusis tribunolas Rusijos vadovų nusikaltimams Ukrainoje tirti svarbus kaip institucija, kuri „pavadintų Putiną nusikaltėliu“ ir išduotų jam arešto orderį.
LRT antradienį ji sakė nepritarianti svarstymams, kad ši institucija būtų tik simbolinė.
„Manyčiau, kad tai tikrai nėra simbolinė reikšmė, mes turime turėti instituciją, kuri pavadintų Putiną nusikaltėliu, kuri apribotų jo galimybes keliauti ir kuri paliktų jį istorijoje kaip vadovą, kuris vis dėlto buvo nuteistas už įvykdytą agresijos nusikaltimą“, – kalbėjo G. Grigaitė-Daugirdė.
Anot jos, šis tribunolas turėtų svarbią teisinę reikšmę, nes šiuo metu Tarptautiniai Baudžiamasis ir Teisingumo teismai negali įvertinti Rusijos prezidento Vladimiro Putino ir jo bendražygių bei karinės vadovybės įvykdyto agresijos nusikaltimo.
„Teisinio proceso, kuris įvertintų Putino ir kitų aukščiausios Rusijos politinės ir karinės vadovybės atsakomybę už įvykdytą fundamentalų blogio nusikaltimą mes neturime“, – pabrėžė ji.
Pasak viceministrės, svarbi ir tribunolo politinė reikšmė, nes tokiam tribunolui išdavus arešto orderius, tai siųstų „stiprų signalą toms valstybėms, kurios vis dar palaiko Putiną arba susilaiko balsuodamos Jungtinių Tautų Generalinėje asamblėjoje“.
„Kiekvieną kartą tų valstybių vadovai, spausdami ranką Putinui, turbūt, spaustų ranką tam žmogui, kuriam yra išduotas arešto orderis už agresijos nusikaltimą“, – sakė G. Grigaitė-Daugirdė.
Ji priminė, kad savo tyrimus atlieka ir atskiros valstybės, o vien Ukrainoje pradėta apie 40 tūkst. tyrimų dėl karo nusikaltimų, bei ragino ir Lietuvos Generalinę prokuratūrą aktyviau vykdyti tyrimus.
„Reikėtų paraginti ir mūsų prokuratūrą lygiai taip pat pradėtus tyrimus vystyti, kuo greičiau bandyti juos perduoti teismui. Nes visos valstybės pagal tarptautinę teisę turi pareigą užkirsti kelią nebaudžiamumui ir teisti asmenis už tarptautinius nusikaltimus“, – tvirtino viceministrė.
Kalbėdama apie tyrimą Tarptautiniame Teisingumo Teisme, ji pabrėžė, kad kas savaitę vis daugiau valstybių pareiškia norą prisijungti prie proceso ir jis „įgauna tarptautinės svarbos“, o teismas kelia svarbius klausimus apie „Rusijos alternatyvios teisės kūrimą, apie bandymą pateisinti savo veiksmus melagingais kaltinimais“.
Anot G. Grigaitės-Daugirdės, Rusija, iš pradžių ignoravusi teismą teigdama, kad jis neturi jurisdikcijos nagrinėti Ukrainos keliamus klausimus, galiausiai pateikė prieštaravimus dėl jurisdikcijos, ir tai reiškia jos įsijungimą į procesą.
Tuo metu dėl Tarptautinio Baudžiamojo Teismo tyrimo ji tvirtino, kad jau „rudens antroje pusėje teismas „planuotu priimti arešto orderius tam tikriems asmenims“.
Vytauto Didžiojo universiteto Teisės fakulteto dekanas, buvęs Konstitucinio Teismo vadovas Dainius Žalimas sako, kad agresijos nusikaltimas nors yra vienas sunkiausių, tačiau „paradoksaliai vienas iš lengviausiai ištiriamų“.
„Tai tikrai kai kuriems asmenims jau galima dabar pradėti bent jau įtarimus formuluoti. Nes yra visiškai aišku kas maždaug planavo, kas įsakė pradėti šitą karą, kas kokius sprendimus priėmė. Turiu omenyje Rusijos Federacijos Konstitucinį Teismą, jis akivaizdžiai palaimino aneksiją, jau čia praktiškai jokių įrodymų nereikia“, – kalbėjo teisininkas.
D. Žalimas sako, kad Baltijos šalims svarbu, jog institucijos įvertintų ir „ideologinį agresijos pagrindimą“, o dabartinę Rusijos ideologiją ir idėjas paskelbtų „priešingą tarptautinei teisei ir panašiai kaip nacizmą pasmerktų visiems laikams“.
Baltijos šalių diplomatijos vadovai sekmadienį paragino Europos Sąjungą su tarptautiniais partneriais steigti Specialųjį tribunolą Rusijos agresijos nusikaltimams Ukrainoje tirti, kuris leistų patraukti atsakomybėn ir Rusijos vadovybę.
Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis tvirtino, kad minėtas teisinis institutas galėtų būti įkurtas ES narių, o vėliau prie jo prisijungtų kitos pasaulio šalys.
Kyjivas teigia parengęs ir valstybių partnerių diplomatams perdavęs tarptautinės sutarties dėl tribunolo įsteigimo projektą, kurį turėtų pasirašyti vyriausybės, tačiau Ukrainos idėja kol kas platesnio palaikymo nesulaukė.
Lietuva tarptautinę bendruomenę tokį tribunolą, kuris leistų teisti Rusijos ir Baltarusijos vadovus, ragino kurti nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios.
Autorius Ignas Jačauskas
BNS, Lietuvos naujienų skyrius
