Gaisruose daugiausia materialinių nuostolių padaro liepsnos, tačiau daugiau gyvybių nusineša nuodingi gaisrų dūmai. Specialistų teigimu, šiandien nuo menkiausios kibirkšties pastatai atvira ugnimi įsiliepsnoja net penkis kartus greičiau nei prieš tris dešimtmečius, nes ne tik konstrukcijoms, bet ir vidaus apdailai dažniau naudojamas pigus plastikas, medienos klijai, kitos liepsnai neatsparios medžiagos.
„Statistika tokia, kad jei atvira liepsna užsiplieksti pastatui anksčiau reikėdavo 15-20 min, tai dabar tam pakanka vos 3-5 min. Tarptautinės nepriklausomos saugos sprendimų kompanijos „UL“ atlikti tyrimai rodo, jog nors keičiantis statybos technologijoms bei medžiagoms sukurta daug kokybiškų, ugniai atsparių medžiagų, jas kur kas dažniau nurungia pigios, nekokybiškos ir itin degios medžiagos, naudojamos ne vien statybai, bet ir interjerui dekoruoti. Atskira problema gaisro atveju – buitiniai prietaisai, kurių šiais laikais namuose daugiau nei anksčiau“, – sako Mineralinės vatos gamintojų asociacijos prezidentas Gintautas Babravičius
Ekspertas pabrėžia, jog nors egzistuoja socialiai atsakingų gamintojų, užtikrinančių savo gaminamų medžiagų kokybę, jas neretai nurungia pigesnė ir mažiau kokybiška produkcija. O blogiausia, jog dėl mažiausios kainos šie baldai tampa mokyklų ar darželių pasirinkimu.
„Būtinas reglamentavimas ir didesnis dėmesys ypač viešosios paskirties pastatams. Tačiau nemažiau svarbu, kad patys gyventojai žinotų, kaip gali save apsaugoti nuo skaudžiu pasekmių. Apdailai būtina naudoti mažesnės teršalų emisijos medžiagas, vengti pigiausios produkcijos, kurioje gausu plastiko, lengvai degių bei toksiškus junginiu išskiriančių medžiagų. Renkantis būstą rekomenduojama rinktis tik gerai ir lengvai vėdinamas gyvenamąsias patalpas“, – teigia G.Babravičius.
Apie tai, kaip ir kodėl šiuolaikiniai pastatai dega net 5 kartus greičiau, pasakojo ir „Danijos gaisrininkų vėžio organizaciją“ įkūręs Tommy Kjaer‘as, kuris savo tyrimo rezultatus pristatė Kaune vykusioje konferencijoje „Ilgalaikis gaisrų poveikis aplinkai ir žmonių sveikatai“. Šioje konferencijoje specialistai diskutavo, kaip užtikrinti, kad itin degios ir toksiškos medžiagos netaptų pirmu vartotojų pasirinkimu.
„Pirminė pastato funkcija yra užtikrinti žmonėms sveiką gyvenamąją ar darbinę aplinką. Šiuo metu, per daug susikoncentravus į energinį efektyvumą, ima atrodyti, kad pagrindinė pastato paskirtis – energijos taupymas. Dėl tokio požiūrio standartiniuose pastatuose suprastėja mikroklimatas ir oro kokybė, o gyventojai gali jausti neigiamą poveikį sveikatai“, – nuogąstavo Kauno technologijos universiteto Cheminės technologijos fakulteto mokslo prodekanas, Aplinkosaugos katedros docentas Dainius Martuzevičius.
Prie toksinių medžiagų išsiskyrimo į aplinką gaisrų metu problematikos šiuo metu dirba ir Europos Komisijos suburta ekspertų grupė, kurios tikslas – nustatyti aiškias teršalų emisijos vertes, pagal kurias turėtų būti vertinama visa Europoje pagaminama ar į ją įvežama produkcija. Taip pat siūloma Europos mastu įtvirtini vieningus statybinių bei apdailos medžiagų testavimo ir sertifikavimo standartus, kuriais remiantis būtų vertinama medžiagų kokybė, o jų naudojimas reglamentuojamas atsižvelgiant į tai, kiek toksiškų ir sveikatai pavojingų medžiagų išsiskiria į aplinką joms degant.
